- Sekite atitinkamus, patikrintus ir teisingus žinių puslapius, paraleliai su tais, kurie transliuojami pačios Ukrainos. Jų tikrai pilna anglų kalba (o turbūt ir rusų kalba). Išlikite kritiškais informacijai, kuri jus pasiekia iš nepatvirtintų šaltinių, net tais atvejais, kai ji skamba labai gražiai ir pozityviai.
- Tie kas teigia, kad propaganda pareina iš abiejų pusių - žinoma, sako tiesą. Bet tik viena pusė bombarduoja vaikų darželius, gyvenamuosius namus, ligonines, civilius, atomines jėgaines ir pan. Virš Rusijos - dangus ramus.
- NATO yra gynybos organizacija, ji tikrai neketino ir neketina pulti Rusijos. Rusija bijo ir tą baimę sėja tarp savo žmonių, nes patys, kaip matome, turi savų planų. - Dalinkitės informacija. Prioritetą skirkite Ukrainiečiams, jų šeimų nariams, jų istorijoms. Ir, svarbiausia, dalinkitės informacija apie tai, kaip galima jiems padėti.
- Nepasididžiuokite pasidalinti ir brutaliais karo vaizdais, ir paties prezidento Zelenskio kalbomis. Žmonės sunkiai suvokia karo siaubą. Kad ir kaip skaudu, skausmą mes privalome pakelti. - Prašykite, maldaukite, reikalaukite savo atstovų, politikos asmenų, visokių merų ir seniūnų, kad padėtų. Siųskite jiems laiškus visomis formomis, skambinkite, eikite į mitingus, protestus. Be jūsų balso - jų ten nebūtų. Jūs jais pasitikėjote. Dabar jie turi įrodyti, kad yra to pasitikėjimo verti.
- Paprašykite ir kitų prisidėti. Šeimos, giminių, klasiokų, bendradarbių, draugų. Kuo daugiau, tuo geriau jie girdi. - Neremkite verslo, kuris tebetiekia pinigus Rusijai. Kompanijoms, kurios iš ten nenori pasitraukti, bei toms, kurios yra iš ten. Yra daug sąrašų ir bar-kodų paaiškinimų (pvz.: Vici pelnas yra Rusijos pelnas; Greenfield arbata yra Rusų gamybos).
- Nesumaišykite pelno Karo Mašinai su pelnu šeimai, kuri tiesiog yra dirbantys rusai. T.y. jei jūsų mieste yra ten kokia nors rusų šeimos įkurta kepyklėlė - pirmiausia išsiaiškinkite jų politinę nuomonė. Dažnu atveju žmonės renkasi emigraciją iš savo šalies ne tik geresnio gyvenimo ieškodami. Dažnai jie tiesiog nebegali gyventi su savo šalyje esančia valdžia. Rusofobija padeda diktatoriui. Ar tikrai norite padėti diktatoriui? - Jeigu turite laisvą kambarį, butą, gyvenamą erdvę - užsirašykite į programas, kurios orientuoja pabėgėlius Ukrainiečius į galimas vietas prisiglausti.
- Registruokitės į oficialias programas. Visokios išgamos deja nesnaudžia ir jiems sąžinės tikrai negraužia, kai prisistato pabėgėliais. Neapsigaukite. - Tapkite kraujo donorais. Jo tikrai visada reikia ir reikės, ir į karo zoną jis - keliaus. Išgelbėsite gyvybę, čia jau be abejonės.
- Dalinkitės visais tais "How to help Ukraine" įrašais, kokius tik randate. Pilna geresnių už mano, kelis įmetu žemiau:
2022 m. kovo 21 d., pirmadienis
Pagalba Ukrainai, kuri jums nieko nekainuos
2022 m. vasario 28 d., pirmadienis
Slava Ukraini
2022 m. vasario 27 d., sekmadienis
EG | Monster Khaos ir Cuba-Libre
2022 m. vasario 23 d., trečiadienis
įrašas | tirpsta sniegas
2022 m. vasario 19 d., šeštadienis
EG | Clever Energy Drink - Šeivamedžio Žiedai
2022 m. vasario 15 d., antradienis
įrašas | per pusnis
Žiema, žinoma, geriausia, kai yra sniego. Kitaip - vien tik minusai. Na, o kad to sniego už lango vis dar pilna, išėjau siekti savo Vasariui užsibrėžtų tikslų. Išsirinkau ilgiausią taką aplink, vedantį link kažkada per mašinos langą pastebėto parko miestelio gale, kur infrastruktūra - aptirpsta, apmažėja. Ir, pasišoviau brist per pusnis, bent ten, kur bus tam padorios sąlygos. Kodėl, klausiat? Na, nes su ta klimato kaita negalim žinot nei kiek tą sniegą turėsim, nei kaip dažnai, nei kokiu metų laiku jo bus. Tai noriu džiaugtis tuo, kuo galiu džiaugtis tol, kol galiu džiaugtis.
Toli eiti nereikėjo, kad pastebėčiau, kaip skirtingai valomi pėsčiųjų takai. Tie "išoriniai", kur veda išorine miestą juosiančio kelio puse, takai kurie neveda į jokias svarbias vietas, ar miesto vidų - tik nubraukti sniego valytuvais. Tuo tarpu "vidiniai", einantys į miesto vidų, link parduotuvių, darželių, mokyklų ir pan., - papildomai pabarstyti, švarūs. Visur, kur negalėjau eiti per sniegą, rinkaus tuos "laukinius".
Parkas pasirodė esantis visai ne parkas. Tikrai nesuprantu, kaip man tada susišvietė ir į smegenis įsirėžė prisiminimas, apie moterį, stumiančią vežimėlį grystu taku. Bet tas "parkas" tėra šaligatvis, kuris veda link tų kelių, anoj miesto pusėj susiglaudusių, daugiabučių, o pats "parkas" yra kažkoks pelkynėlis, kaip raistelis, apaugęs nendrėmis ir berželiais, kurių visas viršūnes nulaužė prasiautę uraganinio stiprumo vėjo gūsiai. Buvo labai įdomu pasižvalgyti ir pagalvoti, koks gyvenimas būtų, jeigu gyvenčiau čia, o ne ten.
Na, o kai pasisotinau tos nuostabos dėl smegenų šuolių, pasukau į jau "industrinį" taką, tą kur veda infrastruktūros, padariusios gyvenimą taip toli nuo miesto centro - įmanomu. Parduotuvių. Nes, visgi, kai palikau namus, man įdavė ir pirkinių sąrašą, kad jau eini vis tiek... Radau naują Redbull. Gal ne naujas, nežinau, bet man dar nematytas, tai tikrai bus įrašiukas ir apie tai. Smagiai pasivaikščiojau, eisiu ir dar kartą ten pat apsižiūrėt, labai jau... Labai.
Namuose, šiltai, po gero šilto dušo, kurį šiek tiek paskaudę raumenys būtų mieliau priėmę karštą, prisėdau paskaityti laišką ir labai, labai toli...
2022 m. vasario 12 d., šeštadienis
komiksas | Cyberpunk 2077: Trauma Team | 1-4
Persikėliau į Wordpress
Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop
-
Pagaliau atsirado laiko nuvykt pažiūrėti " The Last Voyage of the Demeter ", antro Drakulos filmo šiais metais. Esu jų matęs tikra...
-
Išėjau pasidžiaugt sniegu, kol dar nesugalvojo visas nutirpt. Taikiausi ant mažiau vaikščiotų takų, kad gaut tą autentišką, šviežio, neištry...
-
Nu ką, man beveik jau " kaip visada ": artėja pavasaris, tai jaučiam vasaros vaibą . Kam labai pritiko naujai iš niekur išdygęs ...