Praeitame įraše pasakojau apie savo kovą su elementais, bandant namo sugrįžti iki permirks ir kaulai, saugant dėžutę su Monster Energy gėrimais nuo susikratymo ir to paties lietaus. Tad štai pasakojimas apie antrąjį, Monster Rehab: Raspberry Tea.
Nesu negazuotų gėrimų fanas, bet kažkaip negerai atrodė šio nepabandyt vien dėl tokios jo nelemtos ydos. Tad susitaikiau, jog tiesiog nebus taip faina ir atsidariau šią aviečių spalvos skardinę, ant kurios net nebuvo to smagaus aprašymo apie tai, kaip buvo sukurtas, tik begalė visokių faktų apie gėrimo naudą.
Skonis, kaip labai saldžios ir atšalusios aviečių arbatos su joje ištirpintu multivitaminu. Geriama, bet savanoriškai antrą kart neimčiau.
Dulkėta rožinė, beveik rausvai violetinė Monster Energy: Ultra Strawberry Dreams skardinė tiesiog sapnavosi savo psichodeliniu skardinės dizainu, kur tirpsta kaukolės, o iš braškių kalasi akys. Deja, gyvenu per toli, kad šis karštinės sapnas būtų pasibaigęs kitaip. Sėdau prie kompo ir susiradau iš kur užsisakyti, importo parduotuvę, su savo keturgubomis kainomis, kurios, deja, irgi, visai suprantamos, tad ir toliau juos girsiu ir liaupsinsiu, visiškai už dyką, nes ne reklama, kad tik vežtųsi daugiau man šito gero, visokio, kitokio...
Gavau dėžutę, bet bėgti namo negalėjau, nesinorėjo suplakti skardinių (taip, daugiskaita). Lietus pylė, lyg vandens siena, vėjai kaukė taip, kad ir Geraltas būtų pastebėjęs, ir vis arčiau nešė griaustinį, žaibus. Deja, nebuvo tamsi ir audringa naktis, tik rudenėlis prasidėjo iš peties.
Namie išsigręžiau, apsidžiovinau, ir prisėdau ko nors paskaityti, kad jau oras toks geras literatūrai. Atsidariau sau vieną šių gražuolių, kambarys iš kart pakvipo cukrine vata ir braškiniais saldainiais. Balkšvas ir nelabai rausvas jos turinys visgi buvo gan gaivus, nepaisant intensyvaus kvapo. Bet ne toks geras, kad norėčiau daugiau, nei vienos skardinės. Lyg... numažinto skonio Ultra Red (nemaišyti su Watermelon, truputį kitoks skardinės dizainas ir labai kitoks skonis). Bet tuos karštinės sapnus kofeinas labai puikiai išsklaidė, su visam.
Jeigu skaitėte praėjusį įrašą, tai jau žinot, kad buvau suviliotas keisto, dar nematyto Monster skardinės dizaino. Tada, jau namuose, paaiškėjo, kad šis dizainas priklauso kažkokiam skonį įžeidžiančiam Monster šalutiniam projektui, kur norėčiau būti praleidęs pro akis. Bet RE8 pabaigiau. Na, pabaigiau ir gėrimą, tai, ką jau ten...
Monster Super Fuel: Subzero skonio bene neturi. Saldus, su tuo pačiu poskoniu, kur užstringa gerklėj ir nors tu ką. Pridedant tą keistą sausą pojūtį, lyg gertum kokį Yupee ar kokių ten būdavo miltelių gaivai daryti. Nerekomenduoju, nebent tikrai labai mėgstat negazuotus gėrimus ir norit kofeino.
Užsukau į vieną tų saldainių parduotuvių, kur net minėti nereikia, turbūt jau jaučiat visus dantis burnoje, ir gale ten kažkur sušmėžavo keistas, lyg ir Monster skardinės dizainas. O, kad jau reikėjo pagaliau pabaigt RE8 žaidimą, sumečiau, kad energija pravers, tad pasiėmiau Monster Super Fuel: Watermelon per daug ten nesigilinęs į jokius aprašymus.
Anot legendos, šis gėrimo iš miltelių skonio, negazuotas monster'is, pasaldintas tuo blogesniu saldikliu, kur paskui kutena kažkur gerklės gale, turėtų būti arbūzo skonio. Panašu, kad aš nesu išrinktasis. Mat to skonio neaptikau. Ir šiaip jau, nusivyliau tiek gėrimu, tiek ir žaidimu.
Verdiktas: Kaip ir RE8, pirmas įspūdis geresnis, nei visas toliau su juo praleistas laikas.
Žinot turbūt jau Ultra White, seniai jis parduotuvėse. Koks keistas tas jo skonis, kuris tarsi ir neturi jokio konkretaus skonio be to fakto, kad saldu kažkas? Tai va, kaip galvojat, kas būtų visiška jo priešingybė?
Imdamas Monster Ultra Black galvojau labai daug dalykų: cinamonas, imbieras, gvazdikėlis, kokie nors kiti aitrūs prieskoniais, stiprus skonis, gal net saldymedis, ar kakava / šokoladas. Tikrai, nei per šimtus metų nebūčiau pagalvojęs apie kažką tokio nuobodaus ir nuvalkioto, kaip vyšnios.
Monster Ultra Black yra juodųjų vyšnių skonio, kas yra tiesiog vyšnių skonis. Ant tiek... Neįdomu, kad tiesiog... Aš tiesiog be žodžių.
Verdiktas: Ne. Tiesiog ne. Vyšnios - nuobodu, tiesiog vat paprastos vyšnios be nieko yra absoliučiai baisiai nuobodu, kaip tai gali būti ULTRA BLACK?!
Lewis Hamilton Monster'is buvo vienas mano mylimiausių. Toks lengvas vynuogių skonis, pakenčiamas saldumas, labai gaivus, kai atšaldytas. Tiek rafinuotas, kiek monsterio skarba gali būti. Buvo liūdnoka, kai ėmė ir dingo. Bet dingęs buvo ir Doctor, tik paskui grįžo, pilnu pajėgumu. Maniau sau, vat, gal tada ir šis sugrįš. Ir ką jūs manot? Grįžo. Tik, kaip pusbroliai iš kaimo, išvykę padirbėti į Ameriką - grįžo pasikeitęs.
Mėlynoje skardinėje dabar slepiasi visiškai kitoks, nors vis dar tikrai labai geras gėrimas. Šiek tiek tirštesnis, panašesnis į juiced, bet dar ne toks sirupinis, jei tų nemėgstate, labiau, kaip Monarch. Vis dar gan gaivus ir labai maloniai - kalorijomis ir cukrumi - tolygus Ultra serijai.
Naujasis Hamilton yra kaulavaisių skonio (slyvos visokios, nektarinai ir pan), kas labai nustebino, nu nes tikrai labai skanu, o aš nedaug tų kaulinių mėgstu. Bet šitas toks kaip geltonos, pernokusios slyvos iš močiutės sodų, persprogęs nektarinas, kur negali valgyt taip, kad per alkūnę netekėtų, gal kokia vyšnia, truputį rūgštumo pridėt. Tikrai labai geras skonis.
Verdiktas: Kad jau vaisių kauliukai, pas mus vadinami kauliukais, tai ar avokadas be savo kaulo, visgi tikrai yra bekaulis avokadas? As in... boneless?
Gavau pranešimą, kad parėjo siunta. Nieko nelaukiau, tai truputį nustebau, bet ei, būna visko, o ypač užmiršimų. Apsitepliojau kremu nuo saulės ir išėjau į lauką, kur vos nenupūtė vėjas. Kas šiaip nėr blogai, kol bjaurybė neatpučia kokio miniatiūrinio pomeranų šuniuko dydžio debesėlio, kuris tada jau virtęs pikčiurna jorkiu - tuoj pat ima myžt lediniu lietum. Būtent taip ir nutiko.
Griebiau siuntą ir parsiteleportavau namo, kur prieš kimbant į dėžutę dar teko išdžiaustyt drabužius. Bet nėra gi to blogo... Dėžutės viduje gulėjo du metalinės, šaltos rožinės spalvos monsteriai. Monster Ultra Rosa.
Šviesios, vos rausvos, dulkėtos spalvos gėrimas, kurio skonis turėjo būti greipfrutu ir rožių, bet realiai tai tik greipfrutu, tokių, kaip saldainiai, arba tie tokie, kur atrodo bus baisūs, nes žalsvi, bet iš tiesų tai nuostabiai saldūs.
Verdiktas: Geras. Bet ne kas dienai. Skarba, kaip mano Karin Kurumos GTA žaidime...
Rusiškas Mulas (Russian Mule), kuriuo paremtas šis Monster Mule - ne man. Imbieras, kaip prieskonis? Hehe. Imbieras, kaip papildoma kančia ugniniam vandeniui? Ne hehe. Tai žinodamas šią žavią rudą Monster skarbą atidarinėjau atsargiai. Fool me once ir taip toliau ten.
Vos atidariau - pasklido toks labai rimtas imbiero kvapas, sukėlęs šiokį tokį nerimą apie galimą gerklės nudrožimą. Bet paragavęs... Na, gal ne tiek apsidžiaugiau, kiek šiek tiek nusivyliau, nes tekę gerti stipresnių imbierinių limonadų. Labai saldu, o ir kutena - ne per stipriausiai.
Graikijos panteono įkvėpta ambrozija aukso spalvos skardinėje, Monster Ultra Gold yra lengvo ananasų skonio, kurio tiesiog nekenčiu, bet išgėriau ir tikrai nedrįstu skųstis. Lengvas, nesaldus, gaivus, labai lengva įsivaizduoti vasarą Graikijoje, ar... ar kur nors kitur, kur ananasai visgi auga.
Mėgstu tuos saldainius, kur Ananasas. Nors nauja jų partija, tie su kokosais man patinka dar labiau. Bet va kodėl visa kita, kas tik ananasų skonio, man netinka? Ir, kodėl nėra kokosinio Monster?
Prieš porą dienų gavau progos apsilankyti fizinėje importinių gėrybių parduotuvėje, kuri specializuojasi visokiais populiariais dalykais iš, pagrinde, Japonijos ir Pietų Korėjos. Nuo mielų puodelių su jūsų mylimiausio anime veikėjais, iki storų žurnalų su straipsniais apie BTS, bei pilnomis lentynomis visokių skanėstų, nematytų ramen ir t.t. Ėjau ten su mintimi, jog reikia pasiimti internetinėje parduotuvėje matytų energetinių gėrimų, kurių vos nepamiršau, nes akys raibo nuo saldumynų (nieko konkretaus nerekomenduosiu, apart to, kad tikrai verta bandyti, nes, na, jei ir nepatiks, bent žinosit, kas per dalykas).
Energetiniai gėrimai stovėjo už kasos, tad teko kliautis labai malonaus, prie kasos dirbusio vyriškio žodžiais, kuris ir bendravo maloniai ir nupasakojo, ko mano aklo kurmio akys nesugebėjo įžiūrėti. Du iš keturių Monster gėrimų jau tikrai žinojau, tad pasiėmiau du kitus, oranžinę skardinę, ir juodą, į kurią ilgesingai žiūrėdavau jų puslapyje, pavadintą Cuba-Libre.
Namuose pirmiausia atsidariau pirmąją ir tik užuodęs labai pažystamą apelsinų kvapą pastebėjau žodelį "Khaos". Taip. Pamenat turbūt, būdavo toks apelsinų skonio monster'is, Khaos, kuris dingo ir kurio aš labai ilgiuosi. To pasėkoj ši nedidelė skardinė man tapo aukso vertės, tad pasimėgaudamas siurbčiojau tą pasiilgtą skonį, su prisiminimais apie tai, kaip Lietuvoje iš vis atsirado Monster Energetiniai Gėrimai, kaip Khaos buvo ketvirtasis skonis, bei Dragon Age 2 nuotykius, mat jis buvo labai šviežiai išleistas ir aš tik tik įsitaisiau kompiuterį, ant kurio jis puikiai veikė. Žodžiu, buvau labai patenkintas pirkiniu, nepaisant to, jog laukė dar ir antroji, paslaptingoji Cuba-Libre skardinė.
Juoda, su raudonais užrašais, ji man absoliučiai nieko nesakė ir teko googlinti, jog tai turėtų būti romo ir kolos skonio gėrimas. Bet vos paragavęs Monster Cuba-Libre supratau, jog dabar va prisiminimų traukinukas trauks dar vienais bėgiais. Į tvankios vasaros vakarus, kai supirkęs produktus, eidamas namo dar spėdavau išsiurbti kokią skardinę Monster Assault. Cuba-Libre skonis atitinka Monster Assault skonį, tai yra Monster Assault!
Žodžiu, keliu skarbą į KuroNeko sveikatą, klestėkit jūs ten, esat nuostabūs.
Atsidariau šitą nuostabią skarbą Java Monster "Loca Moca" ir supratau, kad reik jungt The Witcher: Nightmare of the Wolf. Kitam įraše papasakojau, kaip patiko pirmą kartą ir gal dar kokių minčių po antro karto.
Kava labai jau ant saldumo ribos. Bet dar tikrai ne per saldi. Tik jau beveik. Labai beveik. Skani, švelni, tokia lyg, sakyčiau, kreminė net. Tikrai labai tiko žiūrint raganiaus multiką.
Verdiktas: labai tinka su kokiu nors jaukiu filmu.
Ach, pažiūrėkit kokią grožybę gavau Java Monster, šveicariško šokolado skonio. Lietuvoje Java kol kas nėra labai paplitusi, tad šį man suveikė draugė, už šiek tiek nenormalią kainą, bet ei, dovanotam arkliui į kainos etiketę nežiūrėsiu, ačiū jai.
Java yra Monster kavos, jų yra tikrai labai įvairių, bet pas mus lengviausiai randamos yra tos nedidelės skardinės su espresso šotais. Jei teko ragauti ar skaityti mano apžvalgą, žinote ant kiek kokčiai jie saldūs ir verti praskiedimo. Ši kavytė, tuo tarpu, yra absoliučiai idealiai.
Labai gero ir sodraus skonio, tikrai ne per saldi ir labai skani. Ačiū už palepinimą.
Turbūt visi jau ragavot to Monster Mango Loco. Nors tuo metu jis man patiko, kuo toliau tuo mažiau žavėjo juiced monsterio tirštumas ir tas saldumas darėsi vis labiau ir labiau per didelis. Bet štai ėmė ir atsirado sprendimas...
Skubėjau maximoj su tais kitais naujais, Pacific Punch, sukt jau į kasą... Akį patraukė elektrinė mėlyna spalva ir ta didelė sidabrinė M. Mangų skonio Monster Ultra Fiesta, t.y. vienas iš tų, kur su saldikliais, todėl labai mažai kalorijų ir, mano didžiausiam džiaugsmui, nebe juiced, t.y. ne skiestas sultimis.
Malonaus mangų skonio, lengvas toks, sakyčiau, žinoma vis tiek šiek tiek per saldus, bet neturi to tipinio Ultra tipo aitrumo, kur saldiklis nemaloniai lieka poskoniu kažkur giliai gerklėje.
Verdiktas:
Jei Mango Loco jums per daug, tai šitas turėtų būti pats tas. Užsipirkau savaitei.
Šiandien gera diena. Nusibrukau sau iki Maximos, sušalau, piktas su pirkiniais galvoju reikia dar pažiūrėt, gal jau yra vasarinis Redbull, nes ten turėtų būt labai geras. Ilga istorija trumpiau: nėra dar Redbull. Bet yra Monster Energy Drink: Pacific Punch.
Labai įdomi ir per daug į akis nekrentanti, vos ne keistai baltos odos spalvos skardinė su specifinio tipo tatuiruočių dizainu. Viduje - slyvų raudonumo Monster, panašus į Pipeline Punch, bet šiek tiek rūgštesnis, tad tas skonio balansas - malonesnis.
Buvo penkios skardinės, tai visas ir pasiėmiau. Rekomenduoju bent vieną paragauti, su įspėjimu, jog Punch tipo Monster visi yra labai agresyviai saldūs.
Verdiktas:
5/5, visiem tiem apelsinams, obuoliams, avietėms, vyšnioms, gvajavoms, ananasams ir pasifloroms.
Viskas prasidėjo nuo skardinės. Ėjau į lidlą ir pamačiau kažkieno numestą šviesiai mėlyną Monster skardinę. Nepasidrovėjau apversti ir pažiūrėti pavadinimo: Ultra Blue. Nusprendžiau, kad čia turbūt, kažkur vietoj, tai apėjau degalinę ir visas aplinkines parduotuves - deja.
Grįžau namo kiek suirzęs, nepadėjo net Winter Edition Redbull'is, tai šokau į internetą. Pirmiausia patikrinau Monster lietuvišką Twitter, bet ten irgi nieko. Tada oficialų puslapį, pažiūrėt, kas gi čia per monsteris ir galiausia tiesiog įvedžiau "Monster Ultra Blue pirkti" į paiešką.
Radau. Dar niekad gyvenime neužsakinėjau monsterio paštu, bet štai.
Užtruko ilgokai, nes mūsų paštomatai labai užimti, bet pagaliau gavau. Ultra Blue yra mineralinio vandens su mėlynosiomis avietėmis skonio, lengvo, ne per saldaus ir, kad jau šiemet žiemos skonis - avietės, tai tarkim - žiemiško.
Mėgstamiausiu netaps, bet tas paprastumas visai malonus.
