Praeitame įraše pasakojau apie savo kovą su elementais, bandant namo sugrįžti iki permirks ir kaulai, saugant dėžutę su Monster Energy gėrimais nuo susikratymo ir to paties lietaus. Tad štai pasakojimas apie antrąjį, Monster Rehab: Raspberry Tea.
Nesu negazuotų gėrimų fanas, bet kažkaip negerai atrodė šio nepabandyt vien dėl tokios jo nelemtos ydos. Tad susitaikiau, jog tiesiog nebus taip faina ir atsidariau šią aviečių spalvos skardinę, ant kurios net nebuvo to smagaus aprašymo apie tai, kaip buvo sukurtas, tik begalė visokių faktų apie gėrimo naudą.
Skonis, kaip labai saldžios ir atšalusios aviečių arbatos su joje ištirpintu multivitaminu. Geriama, bet savanoriškai antrą kart neimčiau.
Dulkėta rožinė, beveik rausvai violetinė Monster Energy: Ultra Strawberry Dreams skardinė tiesiog sapnavosi savo psichodeliniu skardinės dizainu, kur tirpsta kaukolės, o iš braškių kalasi akys. Deja, gyvenu per toli, kad šis karštinės sapnas būtų pasibaigęs kitaip. Sėdau prie kompo ir susiradau iš kur užsisakyti, importo parduotuvę, su savo keturgubomis kainomis, kurios, deja, irgi, visai suprantamos, tad ir toliau juos girsiu ir liaupsinsiu, visiškai už dyką, nes ne reklama, kad tik vežtųsi daugiau man šito gero, visokio, kitokio...
Gavau dėžutę, bet bėgti namo negalėjau, nesinorėjo suplakti skardinių (taip, daugiskaita). Lietus pylė, lyg vandens siena, vėjai kaukė taip, kad ir Geraltas būtų pastebėjęs, ir vis arčiau nešė griaustinį, žaibus. Deja, nebuvo tamsi ir audringa naktis, tik rudenėlis prasidėjo iš peties.
Namie išsigręžiau, apsidžiovinau, ir prisėdau ko nors paskaityti, kad jau oras toks geras literatūrai. Atsidariau sau vieną šių gražuolių, kambarys iš kart pakvipo cukrine vata ir braškiniais saldainiais. Balkšvas ir nelabai rausvas jos turinys visgi buvo gan gaivus, nepaisant intensyvaus kvapo. Bet ne toks geras, kad norėčiau daugiau, nei vienos skardinės. Lyg... numažinto skonio Ultra Red (nemaišyti su Watermelon, truputį kitoks skardinės dizainas ir labai kitoks skonis). Bet tuos karštinės sapnus kofeinas labai puikiai išsklaidė, su visam.
Jeigu skaitėte praėjusį įrašą, tai jau žinot, kad buvau suviliotas keisto, dar nematyto Monster skardinės dizaino. Tada, jau namuose, paaiškėjo, kad šis dizainas priklauso kažkokiam skonį įžeidžiančiam Monster šalutiniam projektui, kur norėčiau būti praleidęs pro akis. Bet RE8 pabaigiau. Na, pabaigiau ir gėrimą, tai, ką jau ten...
Monster Super Fuel: Subzero skonio bene neturi. Saldus, su tuo pačiu poskoniu, kur užstringa gerklėj ir nors tu ką. Pridedant tą keistą sausą pojūtį, lyg gertum kokį Yupee ar kokių ten būdavo miltelių gaivai daryti. Nerekomenduoju, nebent tikrai labai mėgstat negazuotus gėrimus ir norit kofeino.
Žinot turbūt jau Ultra White, seniai jis parduotuvėse. Koks keistas tas jo skonis, kuris tarsi ir neturi jokio konkretaus skonio be to fakto, kad saldu kažkas? Tai va, kaip galvojat, kas būtų visiška jo priešingybė?
Imdamas Monster Ultra Black galvojau labai daug dalykų: cinamonas, imbieras, gvazdikėlis, kokie nors kiti aitrūs prieskoniais, stiprus skonis, gal net saldymedis, ar kakava / šokoladas. Tikrai, nei per šimtus metų nebūčiau pagalvojęs apie kažką tokio nuobodaus ir nuvalkioto, kaip vyšnios.
Monster Ultra Black yra juodųjų vyšnių skonio, kas yra tiesiog vyšnių skonis. Ant tiek... Neįdomu, kad tiesiog... Aš tiesiog be žodžių.
Verdiktas: Ne. Tiesiog ne. Vyšnios - nuobodu, tiesiog vat paprastos vyšnios be nieko yra absoliučiai baisiai nuobodu, kaip tai gali būti ULTRA BLACK?!
Rusiškas Mulas (Russian Mule), kuriuo paremtas šis Monster Mule - ne man. Imbieras, kaip prieskonis? Hehe. Imbieras, kaip papildoma kančia ugniniam vandeniui? Ne hehe. Tai žinodamas šią žavią rudą Monster skarbą atidarinėjau atsargiai. Fool me once ir taip toliau ten.
Vos atidariau - pasklido toks labai rimtas imbiero kvapas, sukėlęs šiokį tokį nerimą apie galimą gerklės nudrožimą. Bet paragavęs... Na, gal ne tiek apsidžiaugiau, kiek šiek tiek nusivyliau, nes tekę gerti stipresnių imbierinių limonadų. Labai saldu, o ir kutena - ne per stipriausiai.
Ar minėjau, kad labai mėgstu persikų skonio dalykus? Dabar jau tikrai minėjau, tai prie reikalo. Slenku sau per parduotuvę, trečią kartą savo ADHD chaoso perpildytais smegenim bandydamas suprast ar tikrai paėmiau viską, ką turėjau paimti, nes kol žiūriu į tai, ką turiu krepšelyje - pamirštu, kas parašyta sąraše, o kai pažiūriu į sąrašą - nebepamenu, ar tai jau buvo krepšelyje... Na ir pakeliu galvą, ir štai jis. Oranžinė skardinė su spalvotais drugeliais. Monarchais. Monster Monarch. Monster Juiced - Monarch.
Nuostabaus persikų skonio, ne per saldus, ne per stiprus, ne toks erzinančiai tirštas, kaip visi kiti juiced, ir ne to greit nusibostančio multivitaminų sulčių skonio, kurios šiaip jau visiems turėtų automatiškai nusibosti vos perkopus 20-metį. Ne. Monarchas beveik tobulas.
Mėgstu neblogą Monster Energy Ultra. Kiekvienas savaip geras. Baltas vis dar primena vasaros naktis žaidžiant GTAV iki paryčių, bandant neperlaužt klaviatūros. Raudonas - visada žiemą, su tokia nostalgija, kur po trijų gurkšnių prisimeni, kodėl nepirkai jo visus metus.
Kai pamačiau šią raudoną Monster Energy Ultra skardinę, maniau jog tiesiog pasisekė, ir čia bus kažkoks likutis tų anų, šventinių, nes panašu, kad jų pardėse nebėr. Bet, pasirodo, pasisekė geriau. Čia toks labiau vasarinis Ultra. Arbūzų skonio.
Skonis labai primena tuos arbūzo skiltelės guminukus, tik ne toks saldus, kaip patys saldainiai. Puikus balansas tarp saldumo ir rūgštumo. Ir tikrai neprisipažinsiu, kiek jų išgėriau, iki prisėdau parašyti įrašą... Bet, ei, be cukraus, tik kelios kalorijos...
Verdiktas: kaip norėčiau, kad jūs galėtumėt kažkaip matyt, ką aš matau savo galvoj.
Prieš porą dienų gavau progos apsilankyti fizinėje importinių gėrybių parduotuvėje, kuri specializuojasi visokiais populiariais dalykais iš, pagrinde, Japonijos ir Pietų Korėjos. Nuo mielų puodelių su jūsų mylimiausio anime veikėjais, iki storų žurnalų su straipsniais apie BTS, bei pilnomis lentynomis visokių skanėstų, nematytų ramen ir t.t. Ėjau ten su mintimi, jog reikia pasiimti internetinėje parduotuvėje matytų energetinių gėrimų, kurių vos nepamiršau, nes akys raibo nuo saldumynų (nieko konkretaus nerekomenduosiu, apart to, kad tikrai verta bandyti, nes, na, jei ir nepatiks, bent žinosit, kas per dalykas).
Energetiniai gėrimai stovėjo už kasos, tad teko kliautis labai malonaus, prie kasos dirbusio vyriškio žodžiais, kuris ir bendravo maloniai ir nupasakojo, ko mano aklo kurmio akys nesugebėjo įžiūrėti. Du iš keturių Monster gėrimų jau tikrai žinojau, tad pasiėmiau du kitus, oranžinę skardinę, ir juodą, į kurią ilgesingai žiūrėdavau jų puslapyje, pavadintą Cuba-Libre.
Namuose pirmiausia atsidariau pirmąją ir tik užuodęs labai pažystamą apelsinų kvapą pastebėjau žodelį "Khaos". Taip. Pamenat turbūt, būdavo toks apelsinų skonio monster'is, Khaos, kuris dingo ir kurio aš labai ilgiuosi. To pasėkoj ši nedidelė skardinė man tapo aukso vertės, tad pasimėgaudamas siurbčiojau tą pasiilgtą skonį, su prisiminimais apie tai, kaip Lietuvoje iš vis atsirado Monster Energetiniai Gėrimai, kaip Khaos buvo ketvirtasis skonis, bei Dragon Age 2 nuotykius, mat jis buvo labai šviežiai išleistas ir aš tik tik įsitaisiau kompiuterį, ant kurio jis puikiai veikė. Žodžiu, buvau labai patenkintas pirkiniu, nepaisant to, jog laukė dar ir antroji, paslaptingoji Cuba-Libre skardinė.
Juoda, su raudonais užrašais, ji man absoliučiai nieko nesakė ir teko googlinti, jog tai turėtų būti romo ir kolos skonio gėrimas. Bet vos paragavęs Monster Cuba-Libre supratau, jog dabar va prisiminimų traukinukas trauks dar vienais bėgiais. Į tvankios vasaros vakarus, kai supirkęs produktus, eidamas namo dar spėdavau išsiurbti kokią skardinę Monster Assault. Cuba-Libre skonis atitinka Monster Assault skonį, tai yra Monster Assault!
Žodžiu, keliu skarbą į KuroNeko sveikatą, klestėkit jūs ten, esat nuostabūs.
Nėra nieko geriau, kaip karštos arbatos ar kavos puodelis lietingą rudens dieną. Arba skardinė kambario temperatūros kavos saulėtą rudens dieną. Tokią, kaip šiandien!
Šią gražią dieną geriu Java Monster - Mean Bean. Labai džiaugiuosi, jog ją pasilikau po Moca Loca, nes nors jos abi geros, ši tokia beveik karamelinė savo skoniu, kas man labai tinka su rudens vaibu. Skanu, beveik per saldu, bet skanu.
Atsidariau šitą nuostabią skarbą Java Monster "Loca Moca" ir supratau, kad reik jungt The Witcher: Nightmare of the Wolf. Kitam įraše papasakojau, kaip patiko pirmą kartą ir gal dar kokių minčių po antro karto.
Kava labai jau ant saldumo ribos. Bet dar tikrai ne per saldi. Tik jau beveik. Labai beveik. Skani, švelni, tokia lyg, sakyčiau, kreminė net. Tikrai labai tiko žiūrint raganiaus multiką.
Verdiktas: labai tinka su kokiu nors jaukiu filmu.
Turbūt visi jau ragavot to Monster Mango Loco. Nors tuo metu jis man patiko, kuo toliau tuo mažiau žavėjo juiced monsterio tirštumas ir tas saldumas darėsi vis labiau ir labiau per didelis. Bet štai ėmė ir atsirado sprendimas...
Skubėjau maximoj su tais kitais naujais, Pacific Punch, sukt jau į kasą... Akį patraukė elektrinė mėlyna spalva ir ta didelė sidabrinė M. Mangų skonio Monster Ultra Fiesta, t.y. vienas iš tų, kur su saldikliais, todėl labai mažai kalorijų ir, mano didžiausiam džiaugsmui, nebe juiced, t.y. ne skiestas sultimis.
Malonaus mangų skonio, lengvas toks, sakyčiau, žinoma vis tiek šiek tiek per saldus, bet neturi to tipinio Ultra tipo aitrumo, kur saldiklis nemaloniai lieka poskoniu kažkur giliai gerklėje.
Verdiktas:
Jei Mango Loco jums per daug, tai šitas turėtų būti pats tas. Užsipirkau savaitei.
Šiandien gera diena. Nusibrukau sau iki Maximos, sušalau, piktas su pirkiniais galvoju reikia dar pažiūrėt, gal jau yra vasarinis Redbull, nes ten turėtų būt labai geras. Ilga istorija trumpiau: nėra dar Redbull. Bet yra Monster Energy Drink: Pacific Punch.
Labai įdomi ir per daug į akis nekrentanti, vos ne keistai baltos odos spalvos skardinė su specifinio tipo tatuiruočių dizainu. Viduje - slyvų raudonumo Monster, panašus į Pipeline Punch, bet šiek tiek rūgštesnis, tad tas skonio balansas - malonesnis.
Buvo penkios skardinės, tai visas ir pasiėmiau. Rekomenduoju bent vieną paragauti, su įspėjimu, jog Punch tipo Monster visi yra labai agresyviai saldūs.
Verdiktas:
5/5, visiem tiem apelsinams, obuoliams, avietėms, vyšnioms, gvajavoms, ananasams ir pasifloroms.
Viskas prasidėjo nuo skardinės. Ėjau į lidlą ir pamačiau kažkieno numestą šviesiai mėlyną Monster skardinę. Nepasidrovėjau apversti ir pažiūrėti pavadinimo: Ultra Blue. Nusprendžiau, kad čia turbūt, kažkur vietoj, tai apėjau degalinę ir visas aplinkines parduotuves - deja.
Grįžau namo kiek suirzęs, nepadėjo net Winter Edition Redbull'is, tai šokau į internetą. Pirmiausia patikrinau Monster lietuvišką Twitter, bet ten irgi nieko. Tada oficialų puslapį, pažiūrėt, kas gi čia per monsteris ir galiausia tiesiog įvedžiau "Monster Ultra Blue pirkti" į paiešką.
Radau. Dar niekad gyvenime neužsakinėjau monsterio paštu, bet štai.
Užtruko ilgokai, nes mūsų paštomatai labai užimti, bet pagaliau gavau. Ultra Blue yra mineralinio vandens su mėlynosiomis avietėmis skonio, lengvo, ne per saldaus ir, kad jau šiemet žiemos skonis - avietės, tai tarkim - žiemiško.
Mėgstamiausiu netaps, bet tas paprastumas visai malonus.
Diena visada graži, jei tą dieną randu naują Monster Energy gėrimą. Šis žalias velniūkštis buvo labai sunkiai sumedžiojamas, bet yra to net labai vertas.
Monster Energy Ultra Paradise - Zero Sugar, vienas iš Ultra serijos Monsterių yra be galo gaivaus kivių skonių, gal net kivio su obuoliais ar tuo starfruit. Toks žalias, gaivus ir maloniai kitoks, lyginant su asociacijomis, kurios iškyla galvojant apie tropinį rojų.
Kol kas jį randu tik degalinėj, kurią turbūt per dažnai lankau, kaip žmogus be automobilio, bet ei, visi nauji gėrimai pirmiausia ten atsiranda. O ir Hershey's Cookies and Creme irgi tik ten, tai...
Nu ką, man beveik jau "kaip visada": artėja pavasaris, tai jaučiam vasaros vaibą. Kam labai pritiko naujai iš niekur išdygęs Monster Pipeline Punch, sukurtas labai konkrečiai žiemai. Taip, tropiniai Havajų skoniai - žiemai.
Anot pačios skardinės, šis monster skonis skirtas paminėti Banzai Pipeline, žymiausią pasaulyje bangą, kuri prisikelia vos keliems žiemos mėnesiams (čia tipo keliems ŽIEMOS mėnesiams ar keliems žiemos MĖNESIAMS?) ir ritasi šiaurinėje O'ahu salos pakrantėje.
Skonis atseit pasiflorų, apelsinų, guavų ir obuolių bei ananasų, kuriuos matau sudėty. Bet realiai tai labai saldus pasifloro vaisius su guavo priemaiša. Kai pripranti prie sugar rush, tai gal ir skanu. Tik jei apie tą tikrą baltą žiemą galvojant - gal šiek tiek keistoka. Nors iš to ką mačiau šiemet, tai gal ir mes tuoj pasiflorus auginsim.
Verdiktas: Tropiniai vaisiai žiemą, kuriuos močiutė dar paskanino cukrumi Gerčiau vėl. Ir vėl.
Kažkur giliam kaimo užkampy, o dabar ir kai kuriose degalinėse, tad gal kada nors ir parduotuvėse, atsirado vynuogių skonio Monster : Ultra Violet.
Ultra linija yra be kalorijų ir be cukraus (su saldikliais), tad daug kas juos mėgsta labiau dėl ne tokio intensyvaus skonio. Bet jei jų būtent dėl to koktaus aitrumo, kurį sukeldavo saldikliai nemėgote - šitas jums gali patikti.
Ultra Violet skonis labai vynuogiškai intensyvus, tad reikia mėgti dirbtinį vynuogių skonį, vynuoginius saldainius. Bet to pasekoje - jis ne taip nemalonus gerti, kaip tarkime baltas ar raudonas. Ir, o čia jau man labai rimtas reikalas, net ilgai stovėdamas ir išsikvėpęs - visai neblogas gerti. Nes man pusės litro yra daugoka, tai dažniausia tiesiog visą dieną minkau tą vieną skardinę.
O vaikyti. O v a i k y t i. Žodžiu, šitas dangaus mėlynumo grožis su geltona M raide yra Juiced, mes jį turėjom juodoje skardinėje su geltona M raide, bet šitas atrodo papuoštas specialiai Meksikos Dia De Muertos, su Cukrinėm Kaukolėm ant skeletų ir vadinasi Mango Loco.
Labai skanus, labai saldus, tikrai ne kas dienai, bet oi, kaip man toki per saldūs gėrimai gerai eina žiemą.
Maniškis Monster Mixxd Punch atvyko iš Norvegijos, bet teko girdėti, kad Kauno maximose jau galima rasti. (Dabar akcija monsteriam, tai jei tikrai yra - pats tas laikas eit paieškoti)
Skonis, kaip bet kokio raudono ledinuko, spalva labai sodriai braškinė. Gal ne kiekvienai dienai, bet šiaip labai neblogas. Man aišku labai spalva patinka, Saints Row ir panašiai.
"Kas gali pamiršti tas karštas vasaros dienas ir dar karštesnes naktis, pilnas pažadų apie neribotas galimybes. Dirbdamas beprasmį darbą, kad pakankamai užsidirbtum savo paskutiniam nuotykiui, prieš prasidedant "tikram gyvenimui". Klausydamas savo širdies balso, vedančio nežinia kur, paskui nežinia ką ir tikintis, kad viskas puikiai pavyks. Kaip duoklė nesibaigiančiai jaunystės vasarai ateina Ultra Red: lengvas, ryškus ir gaivinantis - be cukraus ir be kalorijų. Toks pat nepamirštamas kaip ir pati vasara."
Patinka man paskaityti Monstrų (o Anglijoj dar labiau patiko Relentless aprašymai) nugarėles.
Skonis toks pats kaip ir to visiškai balto, tik priedo jaučiasi lyg kažkokios uogos. Burnoj lieka po-skonis tų vaikiškų gėrimų iš pakelių, kuriuos pildavom į vandenį ir vadinom "gaiva". Negaliu sakyti, kad neskanu, bet pati idėja man patinka labiau nei skonis. Klausimas tik, jei čia vasarai skirtas gėrimas - kodėl toks Kalėdiškas apipavidalinimas?
Jie dabar kol kas tik IKI parduotuvėse, o ten - akcija, tai pasinaudokit progą paragauti.
Žodžiu, gyvenu šitam mažam miestukyj, pasirinkimo limitai ėda tiek, kad kartais pasitaiko, jog į svečius atvykstančius draugus turiu priprašyti man to ar ano nupirkti. Ir, kadangi turbūt jau žinai mano meilę Energetiniems Gėrimams, tai žinai ir kur suka šis įrašas.
Tų bazinių Monstrų mes turim. Žalias, mėlynas, oranžinis, raudonas. Geltono gaudavau iš Vilniaus. Turėjom ir dar porą skonių, tą kitą geltoną "ripper" ar kaip jis ten, kur saldumas nužudyt galėdavo, ir negazuotą "Rehab", kuris man padėdavo numalšinti skaudančią gerklę, nejuokauju. Bet jie dingo, kaip ir daug mano mėgiamų dalykų.
Ir štai šiandien, naujienos! Baltas "Ultra", visiškai naujas, nematytas, neragautas, ir senas geras The Doctor!
