gangsteriai | The Way of the Househusband

Jau labai seniai taip nieks nekabino žiūrėt, kaip The Way of the Househusband. Manau padėjo ir tai, kad serijos - labai trumpos ir labai linksmos. Serijos paremtos Kousuke Oono parašyta ir iliustruota manga, kurią irgi verta paskaityti.

Animacija prasideda stebint bauginančiai atrodantį jakudzą vonios kambaryje. Apsiprausęs jis apsivelka, griebia peilį ir... Imasi daryti pusryčių savo dirbančiai žmonai. Matote, Tatsu, Nemirtingasis Drakonas, iš tiesų buvo jakudza. Bet dabar savo nusikalstamame pasaulyje įgytus įgūdžius jis telkiasi namų ruošos darbams atlikti. Jis tvarkosi, gamina maistą, estetiškų patiekalų nuotraukas kelia į socialinius tinklus, medžioja išpardavimus ir taip toliau. Kartais keliai susikerta su žmonėmis iš praeities, ko pasėkoje, mums paprastiems mirtingiesiems eiliniai darbai, virsta iki ašarų juokinančiais išbandymais. 

Kiekviena serija turi kokią nors paprastą užduotį, su kuria Tatsu bando susidoroti iki tobulumo, jakudzos garbės reikalas. Tad, tarkime, pirmajame, jo žmona pamiršo pietus. Supakavęs dėžutę į ziplock maišelį, įsimetęs į vieną iš tų kietų lagaminėlių, jis stveria dviratį ir išskuodžia paskui ją. Pakeliui jį sustabdo policija, nes vyrukas, visgi, atrodo, kaip jakudza. Jiems įtartina, o jam - visiškai nesuprantama, tad senų gerų įpročių vedamas, Tatsu pamėgina pasaldinti pareigūnų nuotaiką nedideliu kyšiu, dovanėle. -15% nuolaidos kuponu...

Kiek vėliau, kaip ir minėjau, jis susiduria su žmonėmis iš savo praeities. Kai kurie vis dar laikosi įsikibę dylančios galios, kiti gi, kaip ir jis pats, bando prisitaikyti prie normalaus gyvenimo. Vienas iš pakartotinai pasirodančių veikėjų yra jaunuolis vardu Masa. Jam nelabai sekėsi prisitaikyti, tad vos pamatęs Tatsu - puola mėginti jį grąžinti į nedoros kelią, vis sekdamas iš paskos, kol Tatsu perka produktus namams, meta butelius į taromatą, eina į maisto gaminimo būrelį. Čia, vaikino kantrybė baigiasi, bet Tatsu nepalūžta ir paaiškina Masa, jog toks gyvenimas bene nesiskiria nuo jakudzos. Jis turi saugoti šeimą, stengtis ir tobulėti: sau šventų dalykų smurtu neapsaugosi.

You can't protect what's sacred to you through violence.

Kiekvienas epizodas - juokingas ir įdomus. Žmonės reaguoja į šiuos keistuolius, jų keistą kalbą ir grėsmingą povyzą, kol jie bando daryti mums įprastus dalykus, tokius, kaip tos pačios gaminimo pamokos, produktų pirkimas, įvairūs paprasti darbai. Pavyzdžiui, vienas iš buvusių jakudzų dirba maisto vagonėlyje, bet, kad jau sekasi prastai, paprašo Tatsu pagalbos. Gal šis turi kontaktą? Taip, turi, jie tuoj pat susiveiks tų geresnių miltukų. T.y. būtent, kad, miltų. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kas tik norit šiek tiek atsipalaiduoti ir per daug negalvojant - pasilinksminti.

Kaip Piktadarys: Goro Majima

Neseniai baigiau Yakuza 0 ir Yakuza: Kiwami žaidimus ir noriu šiek tiek pakalbėti apie Goro Majima, vieną iš labiausiai moraliai lanksčių ir dvipusių veikėjų šiuose dvejuose žaidimuose. Nuomonė pilnai paremta tik šių dviejų žaidimų žiniomis, žinau, jog jis svarbus ir kituose. Žaidžiant juos, jeigu prisireiks atnaujinti nuomonę, greičiausia parašysiu naują įrašą, o šį pataisysiu tik tiek, kiek reikės nurodyti atnaujinimų buvimui.

Goro Majima, The Mad Dog of Shimano (Pasiutęs Šimano Šuo), pravardę gavęs būdamas Shimano Šeimos kapitonu, dėl savo nenuspėjamų ir negailestingų kovos strategijų, yra protagonisto antagonistas, toks erzinantis ir absoliučiai brutalus, bet vis tiek gerbtinas veikėjas. Lyg piktadarys, bet lyg ir ne visai. Mano mylimiausia jo asmens savybė yra obsesyvumas. Šis labai gerai asmeniškai pažystamas bruožas itin ryškiai matomas Kiwami žaidime, Goro sąveikoje su Kiryu. Goro, norėdamas jį įveikti visur, kur tik įmanoma, apsiima visų mini žaidimukų ir to obsesyvumo dėka, taip giliai ir stipriai į juos pasineria, jog mokymosi proceso kreivė įspūdi paliko ir pačiam herojui, Kiryu.

Nėra žinoma nei kaip, nei kada Goro tapo jakudza. Istorija prasideda jam esant 20-ies, kai jis ir jo priesaikos brolis gauna misiją kuri tikrai abu pasodins į kalėjimą. Paskutinę akimirką Goro liepiama atsitraukti. Nenorėdamas apleisti savo brolio, Goro nesutinka ir yra ištempiamas jėga, ko pasėkoje metus laiko praleidžia pačių jakudzų sukurtame kalėjime, atitinkamai vadinamame The Hole (skyle), kur jį kas dien įvairiai kankina už nepaklusnumą. Čia jis praranda ir akį, kurią jam išpjauna įsižeidęs jakudza, mat Goro atsisakė nulenkti galvą prieš tuos, kurių negerbė. Po metų kankynės Goro šeimos patriarchas Shimano, atiduoda jį savo paties priesaikos broliui, Tsukasa Sagawa, kuris laiko Goro ant trumpo pavadžio, įkalintą Sotenbori, Osakoje. Majima gauna dirbti Cabaret Grand klubo vadybininku, su pažadu, kad surinkęs 100 milijono jenų pelną – atgaus vietą Shimano šeimoje.

Čia ir pradedame žaidimą Majima, dabar dar žinomą Lord of the Night (Nakties Valdovo) pravarde, veikėju. Pirmas įspūdis tiek geras, kiek iš vis gali būt: Goro itin meistriškai apsuka labai nemalonią situaciją, agresyvų scenas keliantį klientą, į tokią, kurioje niekas neliko jaustis nuskriaustas, įžeistas, ar pažemintas. Dar net nepalikę Cabaret Grand klubo jau gauname pastebėti, jog Majima – atsargiai rūpestingas ir asmenis vertina atitinkamai, kaip gerbtinus, gyvus žmones. Deja, labai greit po to mums primenama, kad jakudzos, visgi, nusikaltėliai. Goro Majima įsukamas į kur kas bjauresnes pinkles, dar giliau į tamsiausius jakudzų gyvenimo užkampius. Kur Kiryu – dažnai pridengiamas ir saugomas šeimos, patriarcho, brolių ir kitų, Majima privalėjo iš visko kapstytis vienas. Visi tie, kuriuos gerbė ir mylėjo – buvo nužudyti. Pabaigoje jis pasirinko pats pasitraukti iš likusiųjų gyvenimo, kad tik jie galėtų ramiai sau gyventi ir netapti taikiniais tiems, kas vėl bandys jį įskaudinti ir palaužti.

soukyan.redbubble.com

Po Yakuza 0 titrų, Majima, įkvėptas itin rimtų, žaidime sutinkamų asmenų, pareiškia ketinąs „perjungti jungiklį“, ir gyventi kitaip. Į šiuos žodžius ir jais paremtus veiksmus - verta atkreipti dėmesį. Ir netgi būtina norint sujungti šį rūpestingą, tikslų, susitvardžiusį ir kantrų vyrą su tuo, kurį pirmą kartą pamatome Kiwami žaidime, lupantį vieną iš savo žmonių - skėčiu. Goro Majima, kad išgyventų, kaip jakudza, jų kalinys, Nakties Valdovas ir taip toliau – patyrė disociaciją. Tai yra savisaugos bruožas ar sutrikimas, kylantis iš patiriamos traumos ir poreikio apsisaugoti (kai kurie žmonės netgi praranda dalį atminties, ar net visą). Tai ir daro Goro Majima be galo įdomiu veikėju, užglaisčiusiu tauresnius asmenybės bruožus – teatrališkumu.

Goro Majima tapo vienu mano mėgstamiausiu moraliai lanksčiu veikėju jau nuo pat pirmos scenos, kurioje pasirodė. O įrašą galutinai įkvėpė jau kita, ta kurioje jis vos neprilupo civilio, kad šis nesudėjo šiukšlių į atitinkamą rūšiavimą.