gangsteriai | The Way of the Househusband

Jau labai seniai taip nieks nekabino žiūrėt, kaip The Way of the Househusband. Manau padėjo ir tai, kad serijos - labai trumpos ir labai linksmos. Serijos paremtos Kousuke Oono parašyta ir iliustruota manga, kurią irgi verta paskaityti.

Animacija prasideda stebint bauginančiai atrodantį jakudzą vonios kambaryje. Apsiprausęs jis apsivelka, griebia peilį ir... Imasi daryti pusryčių savo dirbančiai žmonai. Matote, Tatsu, Nemirtingasis Drakonas, iš tiesų buvo jakudza. Bet dabar savo nusikalstamame pasaulyje įgytus įgūdžius jis telkiasi namų ruošos darbams atlikti. Jis tvarkosi, gamina maistą, estetiškų patiekalų nuotraukas kelia į socialinius tinklus, medžioja išpardavimus ir taip toliau. Kartais keliai susikerta su žmonėmis iš praeities, ko pasėkoje, mums paprastiems mirtingiesiems eiliniai darbai, virsta iki ašarų juokinančiais išbandymais. 

Kiekviena serija turi kokią nors paprastą užduotį, su kuria Tatsu bando susidoroti iki tobulumo, jakudzos garbės reikalas. Tad, tarkime, pirmajame, jo žmona pamiršo pietus. Supakavęs dėžutę į ziplock maišelį, įsimetęs į vieną iš tų kietų lagaminėlių, jis stveria dviratį ir išskuodžia paskui ją. Pakeliui jį sustabdo policija, nes vyrukas, visgi, atrodo, kaip jakudza. Jiems įtartina, o jam - visiškai nesuprantama, tad senų gerų įpročių vedamas, Tatsu pamėgina pasaldinti pareigūnų nuotaiką nedideliu kyšiu, dovanėle. -15% nuolaidos kuponu...

Kiek vėliau, kaip ir minėjau, jis susiduria su žmonėmis iš savo praeities. Kai kurie vis dar laikosi įsikibę dylančios galios, kiti gi, kaip ir jis pats, bando prisitaikyti prie normalaus gyvenimo. Vienas iš pakartotinai pasirodančių veikėjų yra jaunuolis vardu Masa. Jam nelabai sekėsi prisitaikyti, tad vos pamatęs Tatsu - puola mėginti jį grąžinti į nedoros kelią, vis sekdamas iš paskos, kol Tatsu perka produktus namams, meta butelius į taromatą, eina į maisto gaminimo būrelį. Čia, vaikino kantrybė baigiasi, bet Tatsu nepalūžta ir paaiškina Masa, jog toks gyvenimas bene nesiskiria nuo jakudzos. Jis turi saugoti šeimą, stengtis ir tobulėti: sau šventų dalykų smurtu neapsaugosi.

You can't protect what's sacred to you through violence.

Kiekvienas epizodas - juokingas ir įdomus. Žmonės reaguoja į šiuos keistuolius, jų keistą kalbą ir grėsmingą povyzą, kol jie bando daryti mums įprastus dalykus, tokius, kaip tos pačios gaminimo pamokos, produktų pirkimas, įvairūs paprasti darbai. Pavyzdžiui, vienas iš buvusių jakudzų dirba maisto vagonėlyje, bet, kad jau sekasi prastai, paprašo Tatsu pagalbos. Gal šis turi kontaktą? Taip, turi, jie tuoj pat susiveiks tų geresnių miltukų. T.y. būtent, kad, miltų. Tikrai labai rekomenduoju visiems, kas tik norit šiek tiek atsipalaiduoti ir per daug negalvojant - pasilinksminti.

Saints Row "Susikurk savo Bosą" demo

Naujausias Saints Row žaidimas pamažėle artėja link išleidimo datos, ko pasėkoje gauname vis daugiau smagių įžvalgų ir gėrybių. Prieš keletą dienų, pavyzdžiui, buvo išleista nemokama veikėjo kūrėjo demonstracinė versija, kurią parsisiųsti galite iš Epic Games platformos, kurie turi laikinas exclusive teises jį platinti (vėliau žaidimas bus prieinamas ir kitose platformose, nes, nu, let's face it, Epic smagūs su savo freebies, bet...). 

Jei esate žaidę kurį nors Saints Row žaidimą, tai jau žinote, kad veikėją ten susikurti galite iki labai rimtų smulkmenų. Nuo galvos formos, iki ausų atlėpumo. Nuo nosies galiuko iki... khe, žodžiu, daug ten visko. Šiame irgi visa tai yra. Plius - daugiau ir geriau. Plius - mažiau. T.y. tai, ką būtų buvę galima laikyti nereikalingu pertekliumi - panašu yra išimta, arba dar neįdėta.

Veikėjo lytis, daugiau ar mažiau, yra slankiklis. Vienas - kūno formai, antras - krūtų dydžiui (krūtų / krūtinės), kitas - genitalijoms, kurių, ne, nepamatysit, čia jums ne Cyberpunk 2077. Bet už tai cenzūros yra smagesnės nei praeituose žaidimuose. Dabar gi galėsit užsidėt kokį baklažaną. Pasirinktinai galite nedengti spenelių, nei mot. nei vyr. Balsų - 8, bet, nemeluosiu, kažkaip neatkreipiau dėmesio ar buvo koks mažiau androgeniškas.

Tarp išimtų slankiklių nebeliko galimybės pasidaryti elfo ausų sumažinant ausies viršutinį galą. Kitko irgi nepastebėjau, nes taip detaliai veikėjų tiesiog niekad nekūriau. Bet ką pastebėjau, tai tai, ko trūko ankščiau: plaukų spalva sudaroma iš trijų pasirenkamų, tad vizualiai, net jei jūsų plaukai bus vienos spalvos / atspalvio, galima sukurti gyvesnį jų vaizdą. Tada dar, nebebūtina laikytis simetrijos. Galit padidint tik vieną ausį. Galit įsiverti tik vieną auskarą. Ir, mano mėgstamiausias, nereikia lūpų uždažyt juodai, kad keičiant jų vaizdą - pirmam žaidimo filmuke nepaaiškėtų, jog lūpas patraukėt nuo dantų ir dabar vaikščiosit amžinai išsivėpę.

Pataisyti tie dalykai, kurie tikrai trukdė Saints Row žaidimuose iki, pvz, trečias buvo perdarytas (remastered). Pridėta daugiau dalykų skirtų tikrai visiems pasakyti: taip, jūs irgi galite būti bosas. Kaip pvz galūnių protezai, ar netgi ta pati lytis. Ir, akmuo į Rockstar daržą: vis dar gauni drabužį ir pasirenki jo spalvą. O ne, kaip VIENAM TOKIAM ŽAIDIME, gauni 45 versijas tų pačių kelnių, tik kitom spalvom.

Bendrai imant, labai įkvėpė ir dabar tik dar labiau laukiu, kada gi žaidimas pasirodys. Realiai, tai taip labai laukiu, kad galvoju, gal visgi verta pirkti jį Epic platformoje...

kas, po velnių, esi?

Kaip ir daug kas mano kartoje, užaugau su tokiais gangsterių žaidimais, kaip GTA, Saints Row, Far Cry ir kitais, kur tamsus humoras tebuvo gyvenimo dalimi, o ne varomąja žaidimo jėga. Tam tikra prasme tie veikėjai man tapo laisvės atspindžiu, mat gyvenime dažnai netgi fiziškai negalėjau palikti situacijų, izoliacijos. Nieko už keturių sienų, nieko jų viduje. Supratau laisvės vertę net ankščiau nei jos sąvoką. Gangsteriai, galėję eiti, keliauti, kuri tik norėjo, kurie stodavo prieš bet kokias problemas ir, kaip tada atrodė, nejautė jokio nerimo, bent trumpam tapdavo mano alter ego.

Ar kada tekę klausytis kritikos apie mėgstamą medijos žanrą? Knygos kurias skaitai - bevertės, filmai - tušti, muzika - prasta. Kartais net formatas jiems kažkuo neįtinka. E-knygos - netikros, o audio - iš vis ne knyga, nepaisant to, jog jos pabaigoje - abu žinome tą pačią istoriją. Skamba pažystamai? Jeigu taip, tuomet, kaip ir aš, greičiausiai išmokote filtruoti ir slėpti tai, ką mėgstate. Aš, asmeniškai, išmokau labai greit ir taip stipriai, kad atrodo šeima iki šiol ne visiškai supranta, už ką man moka pinigus, ką jau kalbėti apie draugus ir kokius nors jų pateikiamus, kad ir muzikos žanrus. Mėgstu viską, nes visuose žanruose gali būti ir gerų ir blogų dalykų. Ir manau, kad niekas neturi teisės peikti žmonių dėl jų pomėgių. Ypač ne iki tokio lygio, kur žmogui prieš akis vidurinės mokyklos flashbacks. Taip ir slėpiau viską, nors ir puikiai žinojau, kad nėra nieko nuostabesnio, brangesnio ir labiau gangsteriško dalyko, nei būti pačiu savimi ir nesirūpinti tuo, ką kiti apie tai pagalvos ir pasakys - tai jau jų problemos.

Kataklizmas įvyko pernai metų (2021) vasarą, kai draugė, kuri greičiausia pastebėjo kas vyksta už visų mano filtrų, mestelėjo Hollywood Undead dainą (Comin' In Hot) ir ši užpildė tą tuščią orą aplink. Daina, atsiųsta su komentaru ar implikacija "ei, priminė tave", be jokio bandymo patraukti per dantį, privertė susimąstyti kodėl leidau žmonėms taip mane užguiti. Juk, galų gale, jie daro ką nori, reiškia savo nuomonę. O aš saviškę - palaidojau. Neleiskit, kad su jumis taip elgtųsi. Jokia draugystė nėra to verta.

Hollywood Undead susikūrė 2005, LA, Kalifornijoje, JAV, ir groja jie labai įvairią muziką, grubiai imant - rock-rap su industrial ir nu-metal prieskoniu. Šeši labai skirtingi vyrukai, su labai skirtingais balsais, veidais ir įvaizdžiais, bei technika, kuria atlieka šį meną. Ir nors tekę man juos girdėti ir ankščiau, suprantu jog mano ADHD smegenų dalies, kuri prisisiurbia prie dainų teksto jie tiesiog nepasiekė per kažkieno kito balselius, aiškinančius, kaip čia cringe ir tacky.

Prireikė šitų šešių, kad filtruose pramuščiau šiokią tokią skylę orui. Ir dar kelių draugų rate, kad pavyktų nugriauti ir visą likusią užtvanką. Dabar gi jų labai įvairios dainos, nuo juokingų, iki gilių ir tamsių, įtrauktos į bene visus grojaraščius ir suteikia antrą kvėpavimą tiek darbe, tiek sporte, tiek ir poilsy. Na, o tiems, kas norėtų ir toliau kritikuoti ką kiti mėgsta, turiu tik vieną žinutę:

"Lights out, 
You're talking too loud
So just shut your mouth
Who the fuck are you now?"

Pop | 10 pavojingiausių moterų gangsterių

Apie vyrus girdim daug, bet yra ir labai įdomių moterų - gangsterių.