Kaip Piktadarys: Goro Majima

Neseniai baigiau Yakuza 0 ir Yakuza: Kiwami žaidimus ir noriu šiek tiek pakalbėti apie Goro Majima, vieną iš labiausiai moraliai lanksčių ir dvipusių veikėjų šiuose dvejuose žaidimuose. Nuomonė pilnai paremta tik šių dviejų žaidimų žiniomis, žinau, jog jis svarbus ir kituose. Žaidžiant juos, jeigu prisireiks atnaujinti nuomonę, greičiausia parašysiu naują įrašą, o šį pataisysiu tik tiek, kiek reikės nurodyti atnaujinimų buvimui.

Goro Majima, The Mad Dog of Shimano (Pasiutęs Šimano Šuo), pravardę gavęs būdamas Shimano Šeimos kapitonu, dėl savo nenuspėjamų ir negailestingų kovos strategijų, yra protagonisto antagonistas, toks erzinantis ir absoliučiai brutalus, bet vis tiek gerbtinas veikėjas. Lyg piktadarys, bet lyg ir ne visai. Mano mylimiausia jo asmens savybė yra obsesyvumas. Šis labai gerai asmeniškai pažystamas bruožas itin ryškiai matomas Kiwami žaidime, Goro sąveikoje su Kiryu. Goro, norėdamas jį įveikti visur, kur tik įmanoma, apsiima visų mini žaidimukų ir to obsesyvumo dėka, taip giliai ir stipriai į juos pasineria, jog mokymosi proceso kreivė įspūdi paliko ir pačiam herojui, Kiryu.

Nėra žinoma nei kaip, nei kada Goro tapo jakudza. Istorija prasideda jam esant 20-ies, kai jis ir jo priesaikos brolis gauna misiją kuri tikrai abu pasodins į kalėjimą. Paskutinę akimirką Goro liepiama atsitraukti. Nenorėdamas apleisti savo brolio, Goro nesutinka ir yra ištempiamas jėga, ko pasėkoje metus laiko praleidžia pačių jakudzų sukurtame kalėjime, atitinkamai vadinamame The Hole (skyle), kur jį kas dien įvairiai kankina už nepaklusnumą. Čia jis praranda ir akį, kurią jam išpjauna įsižeidęs jakudza, mat Goro atsisakė nulenkti galvą prieš tuos, kurių negerbė. Po metų kankynės Goro šeimos patriarchas Shimano, atiduoda jį savo paties priesaikos broliui, Tsukasa Sagawa, kuris laiko Goro ant trumpo pavadžio, įkalintą Sotenbori, Osakoje. Majima gauna dirbti Cabaret Grand klubo vadybininku, su pažadu, kad surinkęs 100 milijono jenų pelną – atgaus vietą Shimano šeimoje.

Čia ir pradedame žaidimą Majima, dabar dar žinomą Lord of the Night (Nakties Valdovo) pravarde, veikėju. Pirmas įspūdis tiek geras, kiek iš vis gali būt: Goro itin meistriškai apsuka labai nemalonią situaciją, agresyvų scenas keliantį klientą, į tokią, kurioje niekas neliko jaustis nuskriaustas, įžeistas, ar pažemintas. Dar net nepalikę Cabaret Grand klubo jau gauname pastebėti, jog Majima – atsargiai rūpestingas ir asmenis vertina atitinkamai, kaip gerbtinus, gyvus žmones. Deja, labai greit po to mums primenama, kad jakudzos, visgi, nusikaltėliai. Goro Majima įsukamas į kur kas bjauresnes pinkles, dar giliau į tamsiausius jakudzų gyvenimo užkampius. Kur Kiryu – dažnai pridengiamas ir saugomas šeimos, patriarcho, brolių ir kitų, Majima privalėjo iš visko kapstytis vienas. Visi tie, kuriuos gerbė ir mylėjo – buvo nužudyti. Pabaigoje jis pasirinko pats pasitraukti iš likusiųjų gyvenimo, kad tik jie galėtų ramiai sau gyventi ir netapti taikiniais tiems, kas vėl bandys jį įskaudinti ir palaužti.

soukyan.redbubble.com

Po Yakuza 0 titrų, Majima, įkvėptas itin rimtų, žaidime sutinkamų asmenų, pareiškia ketinąs „perjungti jungiklį“, ir gyventi kitaip. Į šiuos žodžius ir jais paremtus veiksmus - verta atkreipti dėmesį. Ir netgi būtina norint sujungti šį rūpestingą, tikslų, susitvardžiusį ir kantrų vyrą su tuo, kurį pirmą kartą pamatome Kiwami žaidime, lupantį vieną iš savo žmonių - skėčiu. Goro Majima, kad išgyventų, kaip jakudza, jų kalinys, Nakties Valdovas ir taip toliau – patyrė disociaciją. Tai yra savisaugos bruožas ar sutrikimas, kylantis iš patiriamos traumos ir poreikio apsisaugoti (kai kurie žmonės netgi praranda dalį atminties, ar net visą). Tai ir daro Goro Majima be galo įdomiu veikėju, užglaisčiusiu tauresnius asmenybės bruožus – teatrališkumu.

Goro Majima tapo vienu mano mėgstamiausiu moraliai lanksčiu veikėju jau nuo pat pirmos scenos, kurioje pasirodė. O įrašą galutinai įkvėpė jau kita, ta kurioje jis vos neprilupo civilio, kad šis nesudėjo šiukšlių į atitinkamą rūšiavimą.