Gėlų Airiai turėjo keturias sezonines šventes iš kurių pirmoji, žiemos pradžios šventė buvo žinoma Samain pavadinimu ir greičiausia yra tai iš ko kilo, ar kuo paremtas pats Šiurpnaktis (Halloween).
Samain žymi metų ir žiemos pradžią. Į namus iš laukų - parvedami gyvuliai, žmonės renkasi draugėn, valgo, geria ir žaidžia žaidimus. Pats persirenginėjimas pirmą kartą užrašuose minimas 16a, kur teigiama, kad žmonės persirengę baisybėmis, dvasiomis, fėjomis, ar mažaisiais dievais, o kitą syk tiesiog išvertę drabužius į išvirkščią pusę, bei su kuo nors geležiniu kišenėje, eidavo prašyti maisto deklamuodami eiles. Neduoti prašinėtojams ko nors skanaus sukeldavo grėsmę, kad šie iškrės kokią niekšybę, mat pati tradicija radosi iš poreikio apsimesti tą dieną į gyvųjų pasaulį ateinančiomis dvasiomis, fėjomis, ar kitomis antgamtinėmis būtybėmis, ar tai tam, kad nuo jų apsisaugotų, ar, kad nuo jų pasislėptų apsimesdami vienais iš jų, ar tiesiog kad priimtų auką jų vardu. Juk nesinorėtų kokio nors ten pikto dievuko imt ir apkaltint negražiu elgesiu, mat, kaip gi tikrai žinoti, ar persirengėlis - tik kaimynas.
Ši diena yra priešinga vasarą švenčiamam Beltynui, kurio metu pagerbiamas gyvenimas. Samaino metu gerbiama mirtis ir, mitologiškai yra laikoma Tarpdurio diena - kai durys tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių - prasiveria ir iš anapus gali ateiti antgamtinės būtybės. To pasėkoje šventėje esama daug ritualų. Deginami laužai, kurių šviesa turėtų apsaugoti nuo per greito žiemos atėjimo, jų dūmai - suteikti apsaugą, o karštis - apvalyti ir suteikti sveikatos. Dvasioms paliekamos aukos. Mirusieji pagerbiami padarant jiems vietos prie stalo ar prie ugnies.
