Oni, arba mano pirmoji pažintis su kiberpanku | 5 - pabaiga

Oni turi nuostabią, tamsią ir pilną posūkių istoriją. Vieną pasirinkimą, dvi pabaigas, ir vieną apibendrinimą. Piktadariai laimėjo. Muro ir, jei tikėsime juo, jų tėvas, prof. Hasegawa, laimėjo. Kaip ir dera tokio žanro žaidimui, pasaulis, ar bent gyvybė jame, tokia, kokia mums yra pažystama, baigėsi. Dabar brėkšta nauja, Daodan Chrysalis aušra.

Apibendrinant, manau jog Oni yra labai vertingas, bet dažnai pražiūrimas kiberpanko žanro istorijos gabalėlis. Žaidimas tikrai geras, jei jau mėgau jį net tada, kai ne pilnai supratau jo istoriją, ir net po to, kai ją pagaliau pilnai suvokiau, dešimtmečiais vėliau. Būtent jo dėka atradau patį kiberpanko žanrą ir tokius kultinius perlus, kaip Ghost in the Shell (tik ne filmą, eikit sau su tuo filmu ir su SJ).

Oni yra atsakingas už mano aukštus herojų standartus: Konoko arba Mai Hasegawa, nors ir yra pagrindinė veikėja – absoliučiai nėra geradarė, herojė. Jos tamsioji pusė – labai ryški. Sprendimai – blogi, paremti jausmais, neapgalvoti, ko pasėkoje žaidimo gale įvykstantis kataklizmas yra jos kaltė. Nors Mai širdis, berods, vietoje, žaidimo raidoje ima aiškėti, jog ji su broliu – ne tokie ir skirtingi. Kuo toliau, tuo maištingoji Mai tampa piktesne, agresyvesne. Kuo arčiau pabaigos, tuo mažiau skirtumo tarp civilių ir pakalikų.

Oni yra atsakingas ir už mano meilę piktadariams: Muro yra piktadarys su iškreiptu altruizmo jausmu. Jis įkūnija tas dvi mintis: „visi esame piktadariai kažkieno kito istorijoje“ ir „kiekvienas piktadarys yra savo istorijos herojus“. Sindikato bosas tiki, jog jo tikslas yra teisingas, net jeigu ir suvokia, kad nėra geras ir kainuos daugybę gyvybių. Dar gi, jis – intriguojantis. Pakankamai protingas, kad tęstų mokslininkų darbą. Ir pakankamai gudrus, kad perimtų Sindikato vadžias.

Argi ne įdomu, kaip kai kurios istorijos su mumis išlieka? Kitą sykį, į tas pirmąsias galima atsekti tiek daug gijų. Ačiū, kad leidote man paspangti apie savo mažytį apsėdimą. Ir, to spangimo pasėkoje, noriu ir jūsų paklausti: ar turite tokią istoriją? Tokią, kur išliko su jumis dešimtmečiais vėliau?

Na, o jeigu su Oni norite susipažinti iš arčiau, ne vien aukščiau pateikto video peržiūrėjimu, arba, kaip ir aš, kažkada jį žaidėte ir pasiilgote, ar tiesiog norite kažko daugiau, štai pora naudingų nuorodų:

Jubiliejinė versija: Visa informacija apie tai, kaip turimą Oni žaidimą paleisti, bei tam skirta programa, išbandyta, patikrinta, veikianti, pažadu.
Komiksai: Asmeniškai, net nežinojau, kad jie tokie egzistuoja. Bet štai.

Bei, žinoma, viskas, kas žinoma apie Oni 2: Rebirth > > >

Oni, arba mano pirma pažintis su kiberpanko žanru | 4 - veikėjai

Hasegavos (Hasegawas):

Džeimė (Jamie) Kerr pamilo savo profesorių ir už jo ištekėjo. Susilaukė dviejų vaikų ir sėkmingai konvertavo savo vyrą į aktyvistą prieš Pasaulio Koalicijos Valdžią (World Coalition Government – WCG). Tačiau vieno jų mėginimo atskleisti purvinas valstybės paslaptis „Laukinės Gamtos Rezervuare“ (wilderness preserve) Džeimė įsibrėžė į koją ir žaizda tuoj pat užsikrėtė. Profesorius Hasegava negalėjo jai padėti, ar jos išgelbėti...

Apie patį profesorių mes žinome netgi mažiau, nei apie Džeimę, nepaisant to, jog šią istorija sužinome iš jo dienoraščių. Nežinome ką jis dėstė. Nežinome net jo vardo. Žinome tik, kad po Džeimės mirties jis prisiekė, jog daugiau niekas nemirs nuo tos pasaulinės, mirtinos taršos. Ir taip gimė projektas „Daodan Chrysalis“, prie kurio jis dirbo su Džeimės broliu, daktaru Kerr. Tik... toks kabliukas: projektą finansavo Sindikatas.

Kerr prieš Grfiną (Griffin):

Niekas nenorėjo liestis prie Biologinės Krizės (BioCrisis) tyrimų iš baimės, kad valdžia juos paskelbs valstybės priešais. O Sindikatas padengė sąskaitas irgi ne altruistinių jausmų vedami. Tad ne taip labai ir stebina, jog neužilgo jie išgrobė laboratoriją. Daktaras Kerr spėjo pabėgti su trijų metų Mai Hasegava, jaunėle mirusios sesers dukra. TCTF ji tapo valstybės globotine, stebima dviejų labai skirtingų tėviškų figūrų ir androido-sesers. 

Grifinas, priklausomai nuo žaidėjų pasirinkimų, gali atrodyti, kaip paskutinis šunsnukis. Jis – griežtas ir nepajudinamas. Mai, dabar žinoma kodiniu Konoko vardu, jam rūpi tik tiek, kiek ji yra naudinga, kaip super-karys, ir tai tik tol, kol Chrysalis nepadarys jos pavojinga visuomenei. 

Tuo tarpu Daktaras Kerr labiau panašus į tą mielą senelį kuris... dirbo Sindikatui ir aktyviai padėjo slėpti Konoko praeitį. Taip pat neaišku, kodėl jis pabėgo tik su Mai, kokios buvo Muro palikimo Sindikatui aplinkybės?.. 

Muro ir Mai: 

Atskirti, Hasegavų vaikai nuėjo labai skirtingais keliais. 

Po Sindikato išpuolio, Muro, būdamas pakankamai kompetentingas, perėmė savo tėvo darbą ir tęsė tyrimus. Istorijos pabaigoje paaiškėja, jog Muro yra įsitikinęs, kad pasiekė būtent tai, ko ir norėjo jų tėvas. Muro tampa to pamišusio mokslininko, piktadario genijaus prototipu: jis nugriaus technologinius barjerus, kurie skiria žmoniją nuo užterštos, mirtinos aplinkos ir privers visus priimti Daodan Chrysalis, taip įstumdamas žmoniją į sekantį evoliucijos žingsnį. 

Tuo tarpu Mai, užaugusi, kaip Konoko, apie savo gyvenimą, tėvus, brolį ir, kad toks iš vis egzistuoja, nieko nežinojo. Nuo mažens ugdoma būti pareigūne ji buvo pasiųsta suardyti Sindikato planų ir, jai pačiai to nežinant, gal būt netgi pašalinti Sindikato lyderį, savo brolį, Muro. Pasirinkimų ji neturėjo, kiekvienas jos žingsnis buvo stebimas, o gyvenimas – Grifino laikomas ant labai trumpo pavadžio. Tad nors ir neaišku kokiomis aplinkybėmis prieš valdžią veikiančio mokslininko sūnus tapo monolitinio Sindikato bosu, sunku pasakyti, kuriam iš vaikų visgi pasisekė mažiau. 

Šinatama - Gyvenimą Simuliuojanti Lėlė (Shinatama - SLD): 

Mai stebėjimas buvo patikėtas SLD. Gyvenimą simuliuojančiai lėlei vardu Šinatama. SLD yra laboratorijoje auginami (taip, auginami) androidai. Be tolesnio senėjimo ar brendimo procesų, šios lėlės pilnai imituoja gyvus asmenis, nors yra panašesnės į robotus, nei į žmones. Jų asmenybės dažniausiai yra kitų, specifinių asmenų kopijos. 

Šinatamos asmenybė yra Mai. SLD darbas - stebėti Mai veiksmus per merginos akis, vesti ja tinkamais keliais, informuoti vyresniuosius, bei stebėti simbiotės Daodan Chrystalis transformacijos raidą. Tačiau Šinatama, nors ir turėdama aiškius nurodymus, pernelyg tiksliai imitavo nesugadintą merginos asmenybę, tą dalį, kuri nebuvo sumalta žiaurumo ir korupcijos mėsmalėje. Vedina taurių jausmų ji klastojo Mai duomenis, taip suteikdama merginai šansą išgyventi. 

Kiti: 

Nemažai dar ten tų veikėjų. Dauguma geriausiai parašytų, tokių, kurie turi ką pasakyti, turi istoriją, yra Muro piktadariai. Bet, mano supratimu, būtent šie apibrėžia Oni istoriją. Hasegavos ją pradeda. Kerr ir Grifinas atspindi dvi labai skirtingas moralinio kompaso kryptis. Vaikai, Muro ir Mai, atskirti taip labai nutolo vienas nuo kito, nuo bendro gyvenimo tikslo ir tėvų išgrįsto tako jog, kai pagaliau vėl susitiko, sukėlė pasaulinį kataklizmą. Ir Šinatama, atspindinti visa tai, kas pakeliui buvo prarasta, kovos kainą.

>>> tęsinys: 5  a p i b e n d r i n i m a s 

>> dėl į įrašus įdėtos dūšios, pirmieji šiuos įrašus, be jokio laukimo, tada, kai tiek jie yra parašomi, perskaityti gaus patronai.

Oni, arba mano pirmoji pažintis su kiberpanku | 1 - įžanga

Nebepamenu, kada mes įsigijome PC. Bet, kai jau įsigijome, greit išmokau jog pietų pinigus reikia taupyti ne tik Eridano knygoms, bet ir video žaidimams. Ir, pats pirmasis kurį įsigijau, buvo Oni. Tada dar Rusiška kopija nes, na, pripažinkim, tada dar tokia demografija mūsų buvo. Iš žaidimo išspaudžiau tiek ir dar šiek tiek. Peržaidžiau jį absoliučiai begales kartų. Radau kiekvieną randamą paslėptą daiktą, kiekvieną užkampį, kiekvieną trūkumą sienoje, ar žemą tvorą, per kuriuos būtų galima išsprūsti iš žemėlapio ribų ir priešus pasiekti kiaurai sieną. Išbandžiau visus sunkumus, ir visus pasirinkimus... na, gerai, ABU pasirinkimus. Ir nuoširdžiai mėgavausi kiekviena žaidimo minute, net tada, kai jau mokėjau jį mintinai ir išjungęs garsą klausydavausi savo muzikos (netgi pamenu ko klausiausi, ir kad dariau tai viduryje žaidimo išimdamas diską ir įdėdamas muzikinį, nes dar nemokėjau muzikos persikelti į kompiuterį).

Oni yra Bungie West kūdikis, išleistas 2001-aisiais. Distopinio kiberpanko žanro, veiksmo žaidimas su beginklėmis kovomis ir trečio asmens šaudyklės mišiniu. Gan stipriai įkvėptas Ghost in the Shell, kas manau matosi, kai palyginimui pažiūrite į Motoko ir į Oni protagonistę kodiniu vardu Konoko. Ghost in the Shell atradau šiek tiek vėliau, bet net nežinodamas sąsajos, tikrai pastebėjau panašumus. Buvo ruošiamas ir Oni 2 žaidimas, tada dar darbiniu pavadinimu "Death and Taxes" (du neišvengiami dalykai: mirtis ir mokesčiai). Bet kai Bungie West turtą perpirko Rockstar, tada jau atšaukto žaidimo prikelti jie nemėgino. Sakyčiau, jog tai ir pabaiga, bet ei, niekad nemaniau, jog bus kuriamas naujas Bloodlines ar Saints Row, bet štai kur mes...

Na, o pasakoju jums apie tai iš dalies įkvėptas Bobdunga, ir iš dalies - Oni bendruomenės, kurios tais laikais nežinojau esant. Prieš keletą dienų ėmiau plačiau kuistis po Oni 2 informaciją ir pataikiau į tokią nedidelę, bet pilną informacijos wiki. Čia sužinojau, jog žaidimas 2016 buvo nutekintas ISO formatu, jog esama pirmo parodomojo lygio ir, na, didelės dalies paties žaidimo, kurį matome be grafikų ir be istorijos, bet su aiškiais judesiais ir tokiu bene skausmingu išdirbiu, kur, atrodo, tiek nedaug trūko... Bet apie šį žaidimą, kurio nėra, papasakosiu pačioje visų šių blogų pabaigoje. Dabar grįžkime prie minties...

Taigi, bendruomenė. Bendruomenė palaikė žaidimo gyvastį, paruošė ir iškapstė informaciją, netgi surašė savo spekuliacijas, už kurias esu labai dėkingas. Bet, svarbiausia, jie sukūrė modus, kurių dėka žaidimas veikia ir ant naujesnių PC. Tad nieko nelaukęs juos parsisiunčiau ir... Pirmą kartą, po daugybės metų, nuo pradžios iki galo, vienu prisėdimu, sužaidžiau visą Oni žaidimą. Ir, šį kartą, anglų kalba. Patirtis buvo tokia pat magiška, kaip ir žaidžiant tada, bet šį kartą su krisleliu nostalgijos.

Priminė jis man, koks nuostabus tas muzikos takelis. Kaip idealiai pažymimi surenkami objektai, bei misijai svarbios vietos, daiktai. Priminė ir, kad buvau baisiai įsižiūrėjęs tiek heroję merginą, tiek ir piktadarį vaikiną... Priminė, kokie tie piktadariai yra... įdomūs. Kokie svarbūs gali būti mūsų pasirinkimai. Kaip kova dėl gėrio ne visada reiškia, jog esi herojus, geradarys. Ir taip toliau, ir toliau. Ir apie visa tai aš labai norėsiu jums plačiai papasakoti.

>> Tęsinys : 2 į ž a n g a

> dėl to, kiek į šiuos įrašus įdėjau dūšios, patronai gaus juos perskaityti taip, kaip rašysiu, be pertraukų tarp jų.