Nebepamenu, kada mes įsigijome PC. Bet, kai jau įsigijome, greit išmokau jog pietų pinigus reikia taupyti ne tik Eridano knygoms, bet ir video žaidimams. Ir, pats pirmasis kurį įsigijau, buvo Oni. Tada dar Rusiška kopija nes, na, pripažinkim, tada dar tokia demografija mūsų buvo. Iš žaidimo išspaudžiau tiek ir dar šiek tiek. Peržaidžiau jį absoliučiai begales kartų. Radau kiekvieną randamą paslėptą daiktą, kiekvieną užkampį, kiekvieną trūkumą sienoje, ar žemą tvorą, per kuriuos būtų galima išsprūsti iš žemėlapio ribų ir priešus pasiekti kiaurai sieną. Išbandžiau visus sunkumus, ir visus pasirinkimus... na, gerai, ABU pasirinkimus. Ir nuoširdžiai mėgavausi kiekviena žaidimo minute, net tada, kai jau mokėjau jį mintinai ir išjungęs garsą klausydavausi savo muzikos (netgi pamenu ko klausiausi, ir kad dariau tai viduryje žaidimo išimdamas diską ir įdėdamas muzikinį, nes dar nemokėjau muzikos persikelti į kompiuterį).
Oni yra Bungie West kūdikis, išleistas 2001-aisiais. Distopinio kiberpanko žanro, veiksmo žaidimas su beginklėmis kovomis ir trečio asmens šaudyklės mišiniu. Gan stipriai įkvėptas Ghost in the Shell, kas manau matosi, kai palyginimui pažiūrite į Motoko ir į Oni protagonistę kodiniu vardu Konoko. Ghost in the Shell atradau šiek tiek vėliau, bet net nežinodamas sąsajos, tikrai pastebėjau panašumus. Buvo ruošiamas ir Oni 2 žaidimas, tada dar darbiniu pavadinimu "Death and Taxes" (du neišvengiami dalykai: mirtis ir mokesčiai). Bet kai Bungie West turtą perpirko Rockstar, tada jau atšaukto žaidimo prikelti jie nemėgino. Sakyčiau, jog tai ir pabaiga, bet ei, niekad nemaniau, jog bus kuriamas naujas Bloodlines ar Saints Row, bet štai kur mes...
Na, o pasakoju jums apie tai iš dalies įkvėptas Bobdunga, ir iš dalies - Oni bendruomenės, kurios tais laikais nežinojau esant. Prieš keletą dienų ėmiau plačiau kuistis po Oni 2 informaciją ir pataikiau į tokią nedidelę, bet pilną informacijos wiki. Čia sužinojau, jog žaidimas 2016 buvo nutekintas ISO formatu, jog esama pirmo parodomojo lygio ir, na, didelės dalies paties žaidimo, kurį matome be grafikų ir be istorijos, bet su aiškiais judesiais ir tokiu bene skausmingu išdirbiu, kur, atrodo, tiek nedaug trūko... Bet apie šį žaidimą, kurio nėra, papasakosiu pačioje visų šių blogų pabaigoje. Dabar grįžkime prie minties...
Taigi, bendruomenė. Bendruomenė palaikė žaidimo gyvastį, paruošė ir iškapstė informaciją, netgi surašė savo spekuliacijas, už kurias esu labai dėkingas. Bet, svarbiausia, jie sukūrė modus, kurių dėka žaidimas veikia ir ant naujesnių PC. Tad nieko nelaukęs juos parsisiunčiau ir... Pirmą kartą, po daugybės metų, nuo pradžios iki galo, vienu prisėdimu, sužaidžiau visą Oni žaidimą. Ir, šį kartą, anglų kalba. Patirtis buvo tokia pat magiška, kaip ir žaidžiant tada, bet šį kartą su krisleliu nostalgijos.
Priminė jis man, koks nuostabus tas muzikos takelis. Kaip idealiai pažymimi surenkami objektai, bei misijai svarbios vietos, daiktai. Priminė ir, kad buvau baisiai įsižiūrėjęs tiek heroję merginą, tiek ir piktadarį vaikiną... Priminė, kokie tie piktadariai yra... įdomūs. Kokie svarbūs gali būti mūsų pasirinkimai. Kaip kova dėl gėrio ne visada reiškia, jog esi herojus, geradarys. Ir taip toliau, ir toliau. Ir apie visa tai aš labai norėsiu jums plačiai papasakoti.
>> Tęsinys : 2 į ž a n g a
> dėl to, kiek į šiuos įrašus įdėjau dūšios, patronai gaus juos perskaityti taip, kaip rašysiu, be pertraukų tarp jų.
