Istorija | Moliūgas žibintas - Jack o'Lantern

soukyan.redbubble.com

Nors moliūgas žibintas (Jack-o-Lantern) savo pavadinimą greičiausia gavo iš virš durpių pelkynų kartais pasirodančių švieselių, kurias vadina will-o'-the-whisps arba jack-o'-lantern, yra dar viena, tiesiogiai su išskaptuotu moliūgu susijusi istorija. Istorija apie Stingy Jack O'Lantern. Šykštuolį Džeką Žibintą.

Airijoje gyveno vyras vardu Šykštuolis Džekas, prastai pagarsėjęs melagystėmis ir apgaulėmis. Apie jį išgirdęs Šetonas nusprendė pažiūrėti, ar tikrai jau jis toks sidabraliežuvis, kaip žmonės šneka ir susirado vyriškį, žinoma girtutėlį, kaip jam ir buvo įprasta. Džekas, nusigandęs Šetono, paprašė išpildyti paskutinį, priešmirtinį jo norą ir leisti dar kartą išgerti. Šetonas sutiko, jug proga pažiūrėti, ar Džekas išsikalbės savo laisvę, ir jie kartu patraukė į barą. Čia vyriškis, dar kartą užpylęs skrandį, paprašė pragaro valdovą sumokėti už jį. Šetonas sutriko, juk pinigų jis nesinešioja, bet Džekas parodė ką mokąs ir pasiūlė jam puikią ir visiškai logišką idėją: pasiversti į sidabrinį pinigą, o kai nieks nematys - atsiversti atgal. Šetonas nusprendė, jog idėja iš tiesų puiki, pasivertė į sidabrinį pinigą, o Džekas tik šast ir įsimetė jį į kišenę, kur turėjo kryželį ir taip - įspendė Šetoną į spąstus, ko pasėkoje tam teko su šiuo niekšu sudaryti sutartį. Dešimt metų. Dešimt metų Šetonas negalės pasiimti jo sielos. Kas beliko...

Bet dešimtmetis greit prabėgo ir štai Šetonas vėl čia, dabar jau įsitikinęs Džeko suktumu ir pasiruošęs pasiimti jo sielą. Einant taku vyriškis vėl paprašo išpildyti paskutinį jo norą, tik, žinoma, Šetonas į jokius barus jo jau nebesives, tad Džekas paprašo leisti jam numalšinti alkį obuoliu nuo ana tos obels. Neįžiūrėjęs tame nieko blogo pragaro valdovas sutinka. Tik štai ir vėl, Džekas ir jo šunybės... Įsilipo į medį, dingo tarp šakų ir pabėrė iš kišenių kryželius, vėl įkalindamas Šetoną. Matot, Džekas irgi tapo gudresnis. Šį syk už raguotojo laisvę paprašė niekada jo neimti į pragarą ir Šetonui piktai sutikus, nuėjo sau laimingas, tęsti girtuokliavimo.

Pasimirė, kaip suprantat, gan greit, toks jau gyvenimo stilius buvo. Atėjo sau į Dangų, bet Petras krato galvą. Ne tokį gyvenimą gyvenai, kad dabar tave Rojun paleist, Džekai, hit the road. Kas beliko, nuėjo vyrukas iki Pragaro, o čia prie vartų jį pasitinka ne kas kitas, kaip pats Šetonas, kuris, greičiausia su mieliausia turima šypsena, primena apie jųdviejų sutartį. Bet, būdamas gailestingas, duoda Džekui žariją takui pasišviesti.

Taip ir slampinėja Džekas iki šiol, su žarija išskaptuotoje griežtyje (tokia ropė, nes iki moliūgo skaptuodavo didesnes šaknines daržoves, daugiausia būtent ropes).

Istorija ir Kultūra | Šiurpnakčio ištakos - Samhain, Samain

Gėlų Airiai turėjo keturias sezonines šventes iš kurių pirmoji, žiemos pradžios šventė buvo žinoma Samain pavadinimu ir greičiausia yra tai iš ko kilo, ar kuo paremtas pats Šiurpnaktis (Halloween).

Samain žymi metų ir žiemos pradžią. Į namus iš laukų - parvedami gyvuliai, žmonės renkasi draugėn, valgo, geria ir žaidžia žaidimus. Pats persirenginėjimas pirmą kartą užrašuose minimas 16a, kur teigiama, kad žmonės persirengę baisybėmis, dvasiomis, fėjomis, ar mažaisiais dievais, o kitą syk tiesiog išvertę drabužius į išvirkščią pusę, bei su kuo nors geležiniu kišenėje, eidavo prašyti maisto deklamuodami eiles. Neduoti prašinėtojams ko nors skanaus sukeldavo grėsmę, kad šie iškrės kokią niekšybę, mat pati tradicija radosi iš poreikio apsimesti tą dieną į gyvųjų pasaulį ateinančiomis dvasiomis, fėjomis, ar kitomis antgamtinėmis būtybėmis, ar tai tam, kad nuo jų apsisaugotų, ar, kad nuo jų pasislėptų apsimesdami vienais iš jų, ar tiesiog kad priimtų auką jų vardu. Juk nesinorėtų kokio nors ten pikto dievuko imt ir apkaltint negražiu elgesiu, mat, kaip gi tikrai žinoti, ar persirengėlis - tik kaimynas.

Ši diena yra priešinga vasarą švenčiamam Beltynui, kurio metu pagerbiamas gyvenimas. Samaino metu gerbiama mirtis ir, mitologiškai yra laikoma Tarpdurio diena - kai durys tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių - prasiveria ir iš anapus gali ateiti antgamtinės būtybės. To pasėkoje šventėje esama daug ritualų. Deginami laužai, kurių šviesa turėtų apsaugoti nuo per greito žiemos atėjimo, jų dūmai - suteikti apsaugą, o karštis - apvalyti ir suteikti sveikatos. Dvasioms paliekamos aukos. Mirusieji pagerbiami padarant jiems vietos prie stalo ar prie ugnies.