Rodomi pranešimai su žymėmis elektrėnų marios. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis elektrėnų marios. Rodyti visus pranešimus

2022 m. liepos 31 d., sekmadienis

Istorija | Pilkapiai, kaimai po vandeniu ir nepažabojama gamta

Buvo kažkada toks kaimas, vadintas Alinka (arba Alynka), įsikūręs šalia Puikino ežero. Spėjama, jog vietovė galėjo būti apgyventa net akmens amžiuje. Bet štai, 1961, užtvenkus Strėvos upę, kaimą užtvindė dabartinės Elektrėnų Marios, o tai, kas iš jo liko, sodybos, susiliejo su Elektrėnų seniūnijos gyvenviete.

Netolima tokia ta istorija, tad yra likęs vienas kitas to kaimo gyventojo pasakojimas, kuriuos kadanors būtinai susirasiu. Bet, iki tol, apie jo buvimo vietą byloja tik palikę pilkapiai, tarp kurių ir vienas turtingiausių simbolinių žirgų kapaviečių Rytų Lietuvoje.

Pilkapių rasta apie 14, keli skirti žmonėms, kiti gi - žirgams, mat žirgai vertinti, kaip draugai, kompanionai, lydėję ne tik kare ir gyvenime, bet ir pomirtiniame pasaulyje. Vienas iš jų, tas simbolinis, nurodo kažkokias su ugnimi susijusias apeigas. Po 4 metrų akmenų grindiniu, ant degėsių sluoksnio buvo rastos įkapės, 7 žalvariniai žvangučiai, geležinis dantytas pjautuvas, žąslai, nežymiai profiliuota geležinė sagtis ir pan. 

Kad jau sužadino smalsumą, ėmiau domėtis tuo paskendusiu kaimu ir sužinojau apie Geibonyse ar prie jų, miške, esantį skulptūrų parką. Vieną iš tų, kur įrengti su mediniais takais aplink, kad būtų galima ateiti, pasigrožėti ir nepažeisti aplinkinės gamtos, bei patiems nesusižeisti. Skulptūros - medinės, išdrožtos vietinės menininkės ir yra skirtos paminėti vietovės istorijai, tad vienoje iš jų buvo minimas ir Alynka. Bet, panašu, jog pats parkas - apleistas ir be nuorodų į jį, tad nei kaip jį rasti, nei ar verta ieškoti, apart galimybės pasiklausinėti vietinių ten, nežinau.

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop