Kaip Piktadarys | He Who Was (Baldur's Gate 3)

soukyan.redbubble.com

Varnų Karalienės (Raven Queen) bandymas tapti deive nepavyko taip dramatiškai, jog ir ji ir jos shadar-kai elfai buvo ištremti ir amžiams pririšti prie Shadowfell plotmės, užšalusio miško, kurį mirtingųjų sielos privalo praeiti, norėdami pasiekti gyvenimą po mirties. Ten, iš savo sosto Prisiminimų Tvirtovėje (Fortress of Memories), ji juos siuntinėja po pasaulius, vedinus jos varnų, kad surastų prisiminimus, stiprius jausmus, artefaktus, apsireiškimus. Suradę - jie gali grįžti. Mirę - jos sugrąžinami į šią plotmę. Tam tikra prasme, tad, jie visi tapo nemirtingais. 

Nesinorėtų tapti šių elfų priešu. Jie - tvirti, atsparūs įvairiems kerams, mato tamsoje ir gali apsigaubti rūku, šešėliais. Namuose jie panašesni į negyvėlius, išsekę, bene pasiligoję. Bet kitose plotmėse shadar-kai prigimtį išduoda tik jų blyškūs plaukai ir oda. Tarsi nutolimas nuo pomirtinio pasaulio juos atgaivintų, įkvėptų gyvybės.

Vieną tokį paslaptingą elfą galime sutikti Šešėlių-Prakeiktuose žemėse (Shadow-Cursed Lands). Išblyškusį, baltais plaukais, juodomis akimis su tamsiomis tatuiruotėmis aplink jas. Žemėlapio krašte, supamas šešėlių, tarp tamsių žvakių, iki jums prieinant pasikalbėti, jis bendrauja su albinosu varnu ir ritualu bando išpešti iš negyvos moters informacijos. Jis... Ne itin draugiškas ir tik paskatintas varno - atlyžta ir paprašo pagalbos.

He Who Was (Jis, Kuris Buvo), kaip jis prisistato paklaustas, tardo žudikę ir bando rasti, kur slypi jos kaltė. Žinant shadar-kai istoriją - tai nestebina, mat galima būtų pamanyti, jog tokia jo Karalienės duota užduotis. He Who Was paprašo jus surasti tos moters užrašus ir atnešti juos jam, ką padarę gausite padėti jam pratęsti ritualą ir žudikę nubausti. Turėsite kelis pasirinkimus iš kurių, deja, teisingiausias yra bene pats vidutiniškiausias. Ir būtent čia ėmiau abejoti, ar tikrai jis dirba pavestas savo karalienės. He Who Was, džiūgaudamas išreiškia pasitenkinimą kančia, kuri jį ilgam pasotins. Neskamba, kaip "ačiū, nešu šitą dalyką Karalienei", ar ne?

Deja, tai ir viskas iš jo pusės. Nei vienas kitas pasirinkimas kažko įdomesnio nepateikia. Vienintelis būdas sužinoti daugiau yra gauti prieigą prie jo kišenių, tad arba apvogsite šį niūrų elfą, arba jį nužudysite ir tada rasite jam adresuotą laišką, pasirašytą Of Thine Will. He Who Was yra įspėjamas, kad Šešėlių Prakeiksmas paveikia ir juos, shadar-kai, ko pasėkoje Varnų Karalienė liepė visiems nedelsiant grįžti (greičiausia ir dėl Absoliuto, ne tik dėl prakeiksmo, kuriame buvo bene tik du jos elfai). Jei He Who was nepaklus, bus paskelbtas dezertyru...

Kad ir koks paslaptingas ir įdomus He Who Was buvo, kažko jo asmenybėje labai trūko. Kad jis yra shadar-kai elfas prišilo tik iš aplinkinių detalių, mat paties fakto - trūksta, arba jis pateikiamas ne visais atvejais ir dėl to yra praleidžiamas. Įdomiausi trupiniai lieka nepasakyti, stipriausi pasirinkimai yra neigiami, tad sunku suprasti ką ir dėl ko darai, bei kur čia pasisuko tas moralės kompasas, arba už ką gi čia mus dabar taip labai liaupsina, giria, kai galėjome padaryti daug, daug daugiau...

Potencialo buvo daug. Gal būt tiesiog iškirpta istorijos dalis, mat susitikimo pabaigoje jis iš ties pamini, jog prisireikus nubausti kitą žudiką - jus susiras. Ko, žinoma, niekada nepadaro.

Kaip Piktadarys | Abdirak (Baldur's Gate 3)

Skausmo Mergelė (The Maiden of Pain), Loviatar, liekna ir graži, ilgais platinos spalvos plaukais, apsivilkusi juodomis, dygliuotomis odomis, sidabro grandinėmis ir baltais šilkais, turi talentą kančioms, skausmui ir agonijai. Jos šaltas, grėsmingas ir valdingas elgesys išduoda ją esant blogio, kankinimų deive. Tad jos pasekėjai, puikiai įvaldę josios meilės kalbą, visada ras darbo, kaip pareigingi kankintojai.

Sugriautos šventovėje (shattered sanctum) drėgnoje tamsoje stovi kruvina šventykla būtent jai. Niūrią ir taip persmelkto kambario atmosferą dar labiau šaldo iš už sienos girdimo kalinio klyksmai. Būtent jam ir buvo pakviestas Loviatar kunigas, Abdirak. Ne paskutiniam patepimui, o informacijai išgauti, taip, kaip tai padarytų jo deivė, fariziejiškai.

Abdirak, apsivilkęs darbužį, kurio visi norėjom ir aš nė neketinu klausytis melų, kad vat jūs tai nenorėjot, elgiasi labai draugiškai. Jo bene perdėtas tikėjimas nedaro jo atgrasiu. Na, o kad jau radote jį garbinantį Loviatar, jis nepagaili ir jums pasiūlyti paragauti jos meilės. Rekomenduoju prieš kalbant toliau ar iš vis prieš pradedant pokalbį, perskaityti šalimais gulinčią, krauju suteptą knygą. Tai leis jums paprašyti leisti pabandyti patiems, ko pasėkoje Abdirak duos pasirinkti garbinimo instrumentą. Bet kuriuo atveju tada jis paprašys jus atsistoti veidu į sieną ir priimti Loviatar meilės išraišką. Nesidrovėkite, verkite, rėkite, šaukite, parodykite jai, kaip labai jūs kenčiate, koks puikus šis jos kunigas. Kuo garsiau verksite, tuo daugiau meilės gausite. Ir, galų gale, juk visgi išgyvensite, o Abdirak tikrai nepagailės pagyrių, kaip nuostabiai jūs visą iškentėte, kaip gražiai klykėte iš skausmo ir kaip labai jam tai... patiko. Taip, bdsm vaibas čia stiprus.

Na, o jeigu visgi tikrai norite jo nuostabaus apdaro, tai, kai jau ateis laikas prasivalyti šventovę - pradėkite nuo jo. Kitaip Abdirak parodys visai kitokį triuką: išnykimo iš patalpos.

Kaip Piktadarys | Nere (Baldur's Gate 3)

Ach, Nere. Nere, Nere. Kaip netikėta buvo pamatyti tą dailų veidą, nors ir murziną, prakaituotą, išnyrantį iš po griuvėsių Baldur's 3 žaidime.

Nuo akimirkos, kai išgirstate Nere vardą – apie jį negausite nė vieno gero žodžio. Absoliuto kulto lyderis leidosi į ekspediciją, pasirengęs atkasti Grymforge kalvės griuvėsius ir pasiglemžti ten dulkančias paslaptis. Akmeniu paverstas drow elfas, jei sugebėsite jį prakalbinti, neapsidžiaugs išgirdęs Nere vardą. Vienas ar kitas Grybas paprašys jo galvos. Na, o darbininkai, kurie atkasinėja tą nelemtą kalvę, suskubs paminėti, jos jis jiems dar nesumokėjo. Tad buvo keista rasti jį palaidotą po įgriuva, su jais visais taip nuoširdžiai besistengiančiais viską kuo greičiau nukasti.

Išgelbėtas jis, ir pripažinkim, ne be priežasties, šiek tiek pasiunta ir išreiškęs kad Nere nesusimauna, būtent taip, trečiu asmeniu, imasi bausti nevykėlius darbininkus. Trečiu asmeniu jis, beje, kalba, daugiau, nei bet kas turėtų. Tuo tarpu mes galime pasigrožėti jo tikrai dailiu tamsiojo elfo veidu ir kaip labai puikiai jis animuotas, judrus ir pilnas įvairių, nors ir šaltų, emocijų.

Nuo čia kelių daug, vieni geresni, kiti blogesni, bet man įdomiausias buvo sąjungos kelias. Čia jis išreiškia ramų norą padėti, paaiškina, kad griūtis sudaužė jo švieselę, kurios jums reikia, kad praeitumėte tamsos prakeiksmo kraštus, bet pasiūlo dar vieną kitą išeitį, priklausomai nuo to, ką jau esate padarę. Bet, kad ir kaip iš jo pusės miela, man labiausia patiko dar kiti pasirinkimai, prasidėję nuo čia. Matote, Absoliuto kultu sekantys drow elfai, ankščiau ar vėliau suvokia esą palikti savo dievų, išnaudoti ir apleisti. Nere – galimai pirmas, kurį tokį sutinkate ir šią tiesą jis gali sužinoti iš jūsų lūpų, kai pasakysite jam, kad Sant... Ugh, Absoliutas – neegzistuoja. Jog jis seka parazito balso padarinius. Ir, jeigu tuo metu paklausysite jo minčių, išgirsite baimę suvokiant, kad jis išdavė Lolth, drow elfų deivę, Vorų Karalienę, ir iškeitė ją, kaip dabar supranta, į apsimetelę...

Norėčiau, kad šis nelemtas žaidimas visų šitų subinių ir piktadarių nedarytų tokių patrauklių. Na, o jei į šitą pusę jūs nelinkę ir nesuprantat, ko aš čia sapalioju, priminsiu apie Minthara egzistenciją.