Sugriautos šventovėje (shattered sanctum) drėgnoje tamsoje stovi kruvina šventykla būtent jai. Niūrią ir taip persmelkto kambario atmosferą dar labiau šaldo iš už sienos girdimo kalinio klyksmai. Būtent jam ir buvo pakviestas Loviatar kunigas, Abdirak. Ne paskutiniam patepimui, o informacijai išgauti, taip, kaip tai padarytų jo deivė, fariziejiškai.
Abdirak, apsivilkęs darbužį, kurio visi norėjom ir aš nė neketinu klausytis melų, kad vat jūs tai nenorėjot, elgiasi labai draugiškai. Jo bene perdėtas tikėjimas nedaro jo atgrasiu. Na, o kad jau radote jį garbinantį Loviatar, jis nepagaili ir jums pasiūlyti paragauti jos meilės. Rekomenduoju prieš kalbant toliau ar iš vis prieš pradedant pokalbį, perskaityti šalimais gulinčią, krauju suteptą knygą. Tai leis jums paprašyti leisti pabandyti patiems, ko pasėkoje Abdirak duos pasirinkti garbinimo instrumentą. Bet kuriuo atveju tada jis paprašys jus atsistoti veidu į sieną ir priimti Loviatar meilės išraišką. Nesidrovėkite, verkite, rėkite, šaukite, parodykite jai, kaip labai jūs kenčiate, koks puikus šis jos kunigas. Kuo garsiau verksite, tuo daugiau meilės gausite. Ir, galų gale, juk visgi išgyvensite, o Abdirak tikrai nepagailės pagyrių, kaip nuostabiai jūs visą iškentėte, kaip gražiai klykėte iš skausmo ir kaip labai jam tai... patiko. Taip, bdsm vaibas čia stiprus.
Na, o jeigu visgi tikrai norite jo nuostabaus apdaro, tai, kai jau ateis laikas prasivalyti šventovę - pradėkite nuo jo. Kitaip Abdirak parodys visai kitokį triuką: išnykimo iš patalpos.
