Istorija | Moliūgas žibintas - Jack o'Lantern

soukyan.redbubble.com

Nors moliūgas žibintas (Jack-o-Lantern) savo pavadinimą greičiausia gavo iš virš durpių pelkynų kartais pasirodančių švieselių, kurias vadina will-o'-the-whisps arba jack-o'-lantern, yra dar viena, tiesiogiai su išskaptuotu moliūgu susijusi istorija. Istorija apie Stingy Jack O'Lantern. Šykštuolį Džeką Žibintą.

Airijoje gyveno vyras vardu Šykštuolis Džekas, prastai pagarsėjęs melagystėmis ir apgaulėmis. Apie jį išgirdęs Šetonas nusprendė pažiūrėti, ar tikrai jau jis toks sidabraliežuvis, kaip žmonės šneka ir susirado vyriškį, žinoma girtutėlį, kaip jam ir buvo įprasta. Džekas, nusigandęs Šetono, paprašė išpildyti paskutinį, priešmirtinį jo norą ir leisti dar kartą išgerti. Šetonas sutiko, jug proga pažiūrėti, ar Džekas išsikalbės savo laisvę, ir jie kartu patraukė į barą. Čia vyriškis, dar kartą užpylęs skrandį, paprašė pragaro valdovą sumokėti už jį. Šetonas sutriko, juk pinigų jis nesinešioja, bet Džekas parodė ką mokąs ir pasiūlė jam puikią ir visiškai logišką idėją: pasiversti į sidabrinį pinigą, o kai nieks nematys - atsiversti atgal. Šetonas nusprendė, jog idėja iš tiesų puiki, pasivertė į sidabrinį pinigą, o Džekas tik šast ir įsimetė jį į kišenę, kur turėjo kryželį ir taip - įspendė Šetoną į spąstus, ko pasėkoje tam teko su šiuo niekšu sudaryti sutartį. Dešimt metų. Dešimt metų Šetonas negalės pasiimti jo sielos. Kas beliko...

Bet dešimtmetis greit prabėgo ir štai Šetonas vėl čia, dabar jau įsitikinęs Džeko suktumu ir pasiruošęs pasiimti jo sielą. Einant taku vyriškis vėl paprašo išpildyti paskutinį jo norą, tik, žinoma, Šetonas į jokius barus jo jau nebesives, tad Džekas paprašo leisti jam numalšinti alkį obuoliu nuo ana tos obels. Neįžiūrėjęs tame nieko blogo pragaro valdovas sutinka. Tik štai ir vėl, Džekas ir jo šunybės... Įsilipo į medį, dingo tarp šakų ir pabėrė iš kišenių kryželius, vėl įkalindamas Šetoną. Matot, Džekas irgi tapo gudresnis. Šį syk už raguotojo laisvę paprašė niekada jo neimti į pragarą ir Šetonui piktai sutikus, nuėjo sau laimingas, tęsti girtuokliavimo.

Pasimirė, kaip suprantat, gan greit, toks jau gyvenimo stilius buvo. Atėjo sau į Dangų, bet Petras krato galvą. Ne tokį gyvenimą gyvenai, kad dabar tave Rojun paleist, Džekai, hit the road. Kas beliko, nuėjo vyrukas iki Pragaro, o čia prie vartų jį pasitinka ne kas kitas, kaip pats Šetonas, kuris, greičiausia su mieliausia turima šypsena, primena apie jųdviejų sutartį. Bet, būdamas gailestingas, duoda Džekui žariją takui pasišviesti.

Taip ir slampinėja Džekas iki šiol, su žarija išskaptuotoje griežtyje (tokia ropė, nes iki moliūgo skaptuodavo didesnes šaknines daržoves, daugiausia būtent ropes).