Deja, skonis niekuo neypatingas. Kaip ir teigia skardinė - šis Monstras negazuotas, kas reiškia, kad saldumas jame jaučiasi du kart stipriau, nei gazuotame. Patarčiau prieš geriant tikrai labai gerai atšaldyti (šaltis sumenkina skonį). O skonis jo irgi, kaip skardinė sako, kaip arbatos su Amerikietišku Limonadu. Kaip žinia "lemonade" ten vadinamas gėrimas iš šviežiai spaustų citrinų ir baisingo kiekio cukraus, dažniausia skiedžiamas vandeniu arba prikraunamas ledukų, kitą syk - ir vieno ir kito. Tad ir skonis toks keistokas, lyg rūgštokos arbatos. Ne itin patiko, bet tikrai atgaivino.
Pirmadienį žinoma žiūrėjau Tikrą Kraują (True Blood). Ši serija, trečioji šeštame sezone, buvo ne itin vykus. Manau, jog jei Bilas tiesiog būtų paaiškinęs Sukei, kodėl būtent jos kraują norėtų sintetizuoti į Tru: Blood gėrimo butelius - ji būtų supratusi ir sutikusi. Ir būtų nereikėję visų tų "you're dead to me" dramų. Bet bent jau prisijuokiau, kai sugalvojo saulėj pabėgiot.
Dar pradėjau žiūrėti serialą, užvadintą "Hell on Wheels" (Pragaras ant ratų), kurį man jau seniai užrodė draugė, bet aš niekaip neprisiruošiau. Bent kol kas - pasiutusiai įdomu. Maždaug: Amerikos (JAV) pietinė dalis, juodaodžių vergija kaip ir baigėsi, o kaubojai peraugo į ginkluotus banditus ar "ginklus ant kojų". Per Ameriką reikia nutiesti (na, gal ne per visą, aš per daug neįsiklausiau) geležinkelį, bet prisiminkim ir faktą, kad tos žemės priklausė Vietiniams, Indėnams. Ir čia jau pačioj pirmoj serijoj, išlenda jų būrys su tekančia saule, toj siaubingai plokščioj Amerikos žemėj, iš miškelio su šešiais medžiais ir dešimčia krūmų, viena strėlė - pervėrė vyruką kiaurai. Antra liko kakle. Na o tada prasidėjo skalpų medžioklė. Net nežinau, ko čia džiūgaut, bet man labai patiko.
