Dmmd veiksmas vyksta kažkur ateityje, sunku suprasti kiek toli, mat vieni dalykai - labai pažengę, tarkim hologramos, o kiti - nepajudėję iš vietos, kaip, kad seni automobiliai, milžiniški kompiuterių ekranai. Protagonistas, Aoba, dirba šlamšto (įvairių kompiuterių dalių ir panašiai) parduotuvėje ir vis sulaukia komplimentų dėl savo gražaus balso, kuris, žiūrintiems, gali ir nepasirodyti ypatingas. Pats Aoba gyvena su savo močiute, keistoje saloje kažkur Japonijoje. Sala valdoma korporacijos, kuri, kaip visada tokiuose istorijose, yra ne vien tik pramogų kūrėjai. Ir kol jie valdo salą, jos gatves valdo gaujos, žaidžiančios nelegalų virtualios realybės žaidimą "Rhyme". Štai į tą žaidimą vieną dieną Aoba ir įslysta. O gal tiksliau, yra per prievartą įtraukiamas. Žaidimui reikia profilio, prisijungimo duomenų ir kaip nebūtų keista - Aoba juos visus turi, tarsi jau būtų žaidęs. Belieka tik viena - kovoti, kitaip mat teks mirti. Mirtis žaidime duos signalą smegenims, tad kas nutinka ten, nutinka ir realybėje, you know the drill.
Po to žaidimo ir prasideda visa sumaištis. Aobos galvos skausmai sustiprėja ir jo močiutei tenka pakeisti vaistų dozę. Aplink jį ima rastis vis keistesni žmonės. Keistuolis, kuris niekad nenusiima kaukės, kitas, kuris nejaučia absoliučiai nieko, tik skonį, trečias, neaiškus keistai kvepiantis tipelis...
Pats anime nėra labai įdomus. Manau jį atperka pirmos dvi ir paskutinė serija. Paskutinėje geriau susipažįstame su pasenusiu Aobos kompiuterio modeliu, Ren. Jis nėra jau toks paprastas, ar tiksliau, nėra tik kompiuterinė programa. Priedo esama ir geros minties, mat vienas istorijos posūkis Aobą suveda su labai įdomiu personažu, kuris paaiškina, jog Aobos tamsioji pusė - nėra bloga. Tokia idėja man pasirodė pakankamai reta, kad liktų įdomi, tad manau būtent tą akimirką ir palinksėjau, bei padėjau varnelę prie šio anime. Jei reikėtų vertinti, duot galėčiau tik 3 iš 5, bet šiaip jau manau, kad laiko nepraradau.
