2021 m. kovo 22 d., pirmadienis

Nekontaktuojančios tautos

Moderniame pasaulyje, apipintame google maps, vaizdų iš satelitų, dronų, sraigtasparnių ir mūsų smalsių pačių, atrodo bene fantastika išgirsti, jog egzistuoja, ten kažkur, gentys žmonių, kurie neturi su mumis jokio kontakto. Žinoma, protu suvokiame, kad yra šalių, kur internetas nėra kasdienybė, kur net elektra nėra laikoma būtinybe, netgi pakikename iš tokių fenomenų, kaip kargo kultas, bet izoliuotos, nekontaktuojančios tautos? Keista, ar ne?

Anot 2013 surinktų duomenų, pasaulyje yra apie šimtas tokių nekontaktuojančių tautų, iš kurių didžioji dauguma randama Amazonės miškuose. Jų yra trijų tipų: tos kurios nekontaktuoja netyčia, nes tiesiog yra per toli nuo kitų žmonių; nekontaktuoja iš būtinybės; ir nekontaktuoja savanoriškai. Tas paskutinis tipas yra didžiausia dėmė ant mūsų, kaip moderniojo pasaulio ir civilizuotų žmonių.

Kam rinktis izoliaciją, paklausite? Kam gyventi džiunglėse, kai kaimynystėje kažkas kepa omletą ant elektrinės viryklės, iš parduotuvėje pirktų kiaušinių? Priežasčių daug, bet yra tos dvi, pagrindinės. Paprastoji: jie nėra prisitaikę prie mums kasdienių bakterijų, virusų, ligų. Gripas jiems yra kaip sars virusas mums, t.y. paprastas gripas, savaitės bėgyje, gali išžudyti pusę genties. Skrisdami į tam tikras šalis mes - pasiskiepyjame. Jie gi galimai nė nežino, kas nutiko, težino, jog serga ir miršta. O kad jau užkratą gavo iš mūsų, manau nenuostabu, jog ir mūsų turimų vaistų, vakcinų tada jau nelabai norėtų imti.

Antroji priežastis yra baisesnė. Čia mirtis jiems atnešama iš godumo. Nelegalios medienos kirtybos, kasybos, naftos gręžiniai, narkotikų keliai, valomi plotai daryti gyvulių fermoms (atsiminkite šį faktą, kai kitą kartą juoksitės iš vegetarų, kad tiek daug netikros mėsos lentynose - jie bent jau neprisideda prie vienos iš planetai žalingiausių industrijų, kurią mes pajėgūs sustabdyti). Jie ateina, pasiima jų miškus, o juos pačius tiesiog išžudo. Nekontaktuojančios tautos juk niekas nepasiges, o primityvūs ginklai nepakovos nei su automatais, nei su buldozeriais, ar netgi ugnimi. 

Taigi, bendrai imant, nenori jie su mumis žaisti ne dėl to, kad ten idilė gyventi džiunglėse, o pasaulis toks supuvęs. Ne, čia kur kas paprasčiau. Nenori jie su mumis žaisti, nes esame - mirtis.

Geriausias to pavyzdys yra 2014 įvykęs incidentas, kai iš Brazilijos miško išėjo keli jaunuoliai. Jie kalbėjo kalba, labai panašia į vieno iš netoliese esančių kaimų, tad atsirado, kas padėjo interpretuoti vaikinų prašymą padėti: narkotikų gamintojai. Atėjo, išžudė senolius, sudegino namus.

Šis incidentas mums suteikė nemažai informacijos. Prima tai, panašu jog tuose miškuose darosi ankšta nuo nelegalios veiklos, ko pasėkoje, jei dar nežinojome, tai dabar jau tikrai turėtumėme suprasti, kaip labai besaikis ir neapgalvotas vartojimas peržengia ribas. O antra tai: šios gentys, tautos, apie mus žino daugiau, nei mes apie juos. 

Vaikinai tikrai žinojo, kur eiti prašyti pagalbos. Bet ją gavę (greičiausiai), jie vėl grįžo į miškus. Žinoma, prieš tai turėjo būti paskiepyti nuo gripo, kuriuo tuoj pat čia ir susirgo.

Istorijos, kaip ši, greičiausiai yra dažnos, tik apie jas negirdime, mat tie, kuriems reikia tos erdvės yra bejausmiai sociopatai, kurie gyvų tiesiog nepalieka. Esama įvairių smulkių duomenų, iš kurių keliamos realios prielaidos, jog ten, miškuose, esama genčių, kurios migruoja. Kurios bėga. 

Suprantu, jog tai, ką pradėjau, kaip "fantastinę, neįtikėtiną" istoriją - nutapiau labai tamsiomis spalvomis. Bet net ir žinant tų žmonių realybę kovojant su mūsų iš išorės iki jų atitekančiu mėšlu, belieka tik stebėtis, koks nuostabus gali būti tas pasaulis (ir ant kiek geresnis jis būtų, jei būtumėm teisingi).

Pasaulyje, kuriame aš negaliu įsivaizduoti dienos, be arbatos puodelio, įjungtos stalinės lempos ir iš maximos parsineštų produktų, esama, atrodo, kito pasaulio. Kaip ir religijos, kurių yra senų ir naujų, ir kurių raidą taip lengva stebėti istorijoje, besikartojant šiandien. Taip ir čia, atrodo, mes gyvename 21 amžiuje, o štai ten esama civilizacijos, kuri ką tik užgimė.

Išnašos:

Wikipedia; Anthropology: The Sad Truth about Uncontacted Tribes; Note Funai

Jeigu norite paremti mano naktibaldos naktinėjimus, galite man nupirkti kavos: ko-fi

Komentarų nėra:

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop