2014 m. balandžio 21 d., pirmadienis

[Anime] Black Lagoon [S1]

  Kartais dingsta internetas. Kartais nesinori nieko veikti. Kartais nesinori ir praleisti dvi valandas prie filmo, ypač, kai ir geriausią dieną/naktį išsėdėt kažką vieną bežiūrint man būna sunkoka. Tad, taip pamąsčiau, imsiu ir papasakosiu apie vieną vakar sužiūrėtą anime filmuką. T.y. peržiūrėjau ne per vieną dieną, tiesiog vakar užbaigiau.
  Pirmas sezonas turi 12 serijų, kiekviena jų - apie 25 minučių ilgio, su ne itin įsimintinu intro ir niūroku outro, kuriuos abu prasukdavau laiko taupymo sumetimais. Pagrindiniai herojai: Rokuro Okajima, vienas tų japonų, vadinamų "salaryman", t.y. tarnautojas (tai labai japoniškas terminas). Jį pravardžiuoja tiesiog Rock (akmeniu!). Laivo kapitonas Dutch, jam ir priklauso Lagoon laivas, kuriuo jie atlieka savo pasiuntinukų darbą. Revy, arba "dvi-rankos" (two-hands), mergina, kuri ir Alukardui gėdos nepadarytų savo ginklų valdymu. Ir Benny, technikas, apie kurį kaip ir nieko daugiau nesužinome, tik tiek, jog jis gan draugiškas ir labai supratingas vyrukas.
  Istorija paprasta - Lagoon yra kietas pusiau kariškas laivas, kurio trijulė dirba pasiuntinukais. Žinoma, legalių darbų jie nelabai gauna, ne paštą išvežioja, o ginklus, informaciją ir panašiai. Šį kartą jiems reikia disko su atominio ginklo planais. Tačiau, Revy moto, kurio laikosi ir likę Lagoon nariai, bent tada, kai tai įmanoma: jei gali prisidurti prie algos - taip ir padaryk, imk viską, kas neprikalta. Tad jie nusitvėrė Rokuro Okajima, tikėdamiesi gauti išpirką iš jo kompanijos, kurioje jo reputacija buvo švarutėlė. Bėda ta... Bosui jis mažų mažiausia rūpėjo. Nė apsižiūrėt nespėjo, Rock, kaip tapo Lagoon įgulos nariu.

  Viskas tikrai šauniau nei skamba. Netgi Revy, kuri iš pradžių man labai nepatiko, mat ji buvo ta kieta moteriškė su ginklais, tad tikėjaus, jog bus šauni, o ji gi viską pernelyg dramatizavo. Tačiau tik laikinai, dvi tokios pačios kaip ir ji, greit viską sustatė į savo vietas. Ir šiaip jau, buvo labai daug dalykų, kurie net jei neįdomūs, tai bent gražūs pažiūrėti. Temos variavo tarp kovos su neo-naciais, vienuolių, kurios, vėlgi, būtų tikę į Hellsing anime, tarnaičių, kurias tikrai pasamdytų Kuroshitsuji Demonas Liokajus ir labai šaunių karių, kurie bando prisitaikyti normaliame gyvenime po karų.
  Serijos baigėsi tikrai greitai, veiksmas neužtemptas ir šiaip jau - nenusibodo, kaip kad kartais (na, dažnai) būna. Jei reikėtų vertinti, tai duočiau bent 4/5

Komentarų nėra:

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop