Labiausia mes norėjom žaist kartu. Jau daug žaidimų sumušėm dviese ar net trise, tai galimybė ir Assassin's Creed palošti buvo kažkas tokio. Čia žinoma normalaus co-op nėra, bet esama misijų, kurias reikia daryti kartu (bet ubisoft pateikia botų, su kuriais tvarkingai galima viską padaryti, jei nesinori solo), o mes dar nusprendėm ir miestą pravalyti kartu.
Žodžiu, lakstom aplink, rankiojam skrynias, view-points, cockles ar koks ten velnias, kapojam visokius to nusipelniusius tipelius, ir šiaip linksminamės. Aš šiandien auksinėj skrynioj gavau Connor (ACIII) aprangą. Connor, kas žinot, kas ne, yra vienas mano mėgiamiausių AC protagonistų, jis ir Altairas. Nieko neturiu prieš Ezio, žinoma. Tada dar išmokom pasimėtyt bombom vidury kovos, apakint priešus, ir užkapot juos idiotiškai didžiuliais ginklais.
Kol kas apie istoriją neturiu ko daug pasakyti, mat užtenka pereiti tris dalis, kad galėtum žaisti su draugais. Tai ką mačiau man tikrai patiko, grafikos, net pačios žemiausios - labai gražios, ginklų pasirinkimas - puikus. Arno atrodo įdomus, ir išvaizda jo įdomi, nors šio žaidimo fizikos kiek kvailokos. Tarkim idiotiškai išlinksta kojos, jei stovi ant kokios nors atbrailos. O šokinėt nuo namų... Kaip pirmi Tomb Raider žaidimai, sukiesi į kairę, paeini aštuonis žingsnius atgal, du kairėn, apsisuki... Kol kas neradau ir kaip šokti atbulomis, ko LABAI reikėtų. Bet slaptumas, bei žudymas paslapčiomis veikia labai gerai, tad kiek parėkavus iš pykčio, kai praleidi dvi minutes tūpčiodamas prie lango, nes herojus mano, jog tu bandai slėptis, kai tu bandai pro jį LIPTI, galima žaisti.
Seniai išmokau į žaidimo mechanikos nesąmones žiūrėti, kaip į komediją, tai kol kas žaidimas man tiesiog pilnas humoro, o su draugais žaist tikrai šimtą sykių įdomiau.
