Užbaigiant Vasarą | 09-03

Visada labai džiaugiuosi, kai draugams patinka mūsų vietinis sušis iš skylės sienoj (kioskelis per langelį), kuris tikrai yra neblogas. Paprastai tiesiog pasiimam porą porcijų ir einam pasėdėt ant ar prie ežero, kas turbūt irgi savaip paskanina patirtį. Mano mėgstamiausia, nors ir ne greičiausiai pasiekiama vieta yra tokia, kaip įlanka, nežinau, kaip vadinas tie "įėjimai" į ežerus, kur dėl iš betono plokščių augančios floros - gali labai ramiai ir jaukiai leist laiką, sėdėdamas ant lengvai nuožulnaus pagrindo. Užstoja ir nuo vėjo, ir nuo garsų. 

Tai va taip ir pasėdėjom.

Siekių Lenta | Nuotykiai

Nuotrauka: Clara McGuire

Čia galėčiau pradėti labai ilgą Siekių Lentos temą: nuotykiai. Yra tiek dalykų, kuriuos noriu padaryti, ir dar daugiau vietų, kurias noriu pamatyti. 

Apibendrinimas: 07-13

Išėjom pasivalkiot, aš šiek tiek nudegiau veidą (nusilupo ir gerai dabar vėl). Gražių vietų pas mus čia yra. Man labiausia patinka vienas takas, vedantis tolyn nuo kanalo į, atrodo, niekur. Iš tiesų tai ten turbūt kažkada buvo prieplauka lengviems vandens sporto dalykams. Gal ir dabar švartuotis galima, mat ten gan tvarkinga. Ateini, o ten nieko nėra, tik ilgas takas, iš abiejų pusių supamas ežero bangų mūšos, be kurios maža ko daugiau girdisi: paukščiai, vėjas. Patinka man ten ir ypač dėl to, jog galiu pasėdėti ant asfaltu dengto nuolydžio, o ne žolėj.

Grįžę namo prarijom po picą, ir pažiūrėjom The Family, apie mafijos šeimynėlę, smagus, gan juokingas, bet šiaip jau ir rimtas filmas. Patiko man ta šeimynėlė.