Sustojome netoli pilies, ir pirmas taikinys: gotikinė bažnyčia. Užėjom, tokie nereligingi žmonės, nei persižegnot, nei ką, architektūra grožimės ir sustabdo mus senukas vienuolis, kuriam matyt pabodo vienam sėdėt. Paklausė, gal norim išgirst šiek tiek istorijos. Taigi, bažnyčiai apie 500 metų. Per karus ji žinoma naudota viskam, tik ne maldoms, tarkim: parašiutų džiovinimui, parašiutininkų pratyboms, slaugos vietai. Napoleonui (jei gerai pamenu, ką sakė vienuolis) keliaujant pro ten, išimtos plytos ar plytelės iš grindų, krosnelėms darytis, o sienų freskos uždengtos kitomis. Dabar visa tai tvarkoma. Sudėti nauji langai ir net keli vitražai. Katakombos uždengtos storu stiklu, ten mus nuvedė parodyti, mat viskas gražiai matosi. Parodė ir skyles lubose, per kurias buvo pertraukiami trosai padžiauti parašiutams. O išeinant mums tiesiog paspaudė rankas, matyt suprato, jog religinė viso ko pusė mums ne itin rūpi. Tikrai malonus vyriškis, vis juokavęs ir klausinėjęs juokų: gal tapot? mes čia restauruojam paveikslus, chi!
Toliau priėjom upių santaką, ten kiek užpilta, bet gražu, šilta, visur viskas žydi. Porelė antyčių įsitaisę baloje bendravo su varna. Einant gyvenamųjų namų link draugė parodė viršun. Ten iš vieno balkono į kitą žygiavo gražus baltas katinas. Pajuokavom, kad namie pavalgęs, turbūt ir pas kaimynus eina ko nors pakramtyti.
Praėjom, lyg ir, visą senamiestį ir pasukom atgal, jos tikslo link. Gavau pabūti draugės namuose Kaune, gražioje vietoje, dailiame bute (tos lubos man ir dabar labai patinka). Po ko išėję gavom pasigrožėti plačia, ryškia vaivorykšte ir pasukom namo.
Likusį vakarą praleidau su vaišėmis, kurių man prikrovė. Gera diena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą