2015 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

The Saints Row : Priklausomybė


Prisipažystu, tiesiog negaliu gyventi be Saints Row. Trečią sulošiau du kart ir pradėjau trečią. Ketvirtą sužaidžiau kartą ir pradėjau antrą syk. Gat Out of Hell dar neturiu, bet jei Steam vėl parodys klasę ir duos gerą išpardavimą, tai pasiimsiu. Antro nežaidžiau, nes gaunu jūrligę (motion sickness) tokiuose nevaldomuose žaidimuose, tad tik YouTube pažiūrėjau peržaidimų video.

The Saints Row yra tikras satyros, sarkazmo, ironijos ir kitų dalykų, kurių nemoku užrašyti, šedevras. Jis parodijuoja daug pop kultūros grandų ir klasikos perliukų. Vienus - atvirai, kitus - subtiliai. Nors mėgstu daug video žaidimų, bet čia vienas iš retesnių kuriuos rinkčiausi po kokios riebios dienos, kai norisi apramint nervus ir pasidžiaugt gyvenimu (antras būtų PayDay 2). Patinka man jų bosas, kurio lytį, rasę, charakterį, išvaizdą ir sudėjimą pasirinkt galima patiems. Patinka, kad jam nei vienas jo gaujos narys nėra "paaukojamas", per menkas gelbėti. Patinka, kad jo ratelis nebijo jam ko leptelėt, patraukt per dantį. Ir dar labiau patinka, kad jis visada pasiruošęs tiesiog pamišėliškiems darbeliams.


Žaidėt? Žaidžiat? Žaisit?

Komentarų nėra:

Persikėliau į Wordpress

Blogspot'as yra blogas spottas, tai persikėliau į wordpress: Vakarop