Penktadienis 13 d. | Nosferatu

Vakar truputį papaišiau. Labai laukiu Vampire the Masquerade: Swansong, iki kurio nors ir nebe daug liko, bet labai nenoriu jo pirkti Epic platformoje, tad galimai dar teks palaukti.

Vietoje to, štai jums nedidukas nosferatu klano nario portretas. Juos pirmus pamato mano Contribee ir Ko-Fi remėjai, o po to jis bus randamas visuose mano paskyrose, įskaitant ir Redbubble.

EG | Redbull Zero

Kažkurio pasivaikščiojimo metu minėjau, jog Norfoj radau kitokį Redbull, Redbull Zero, kuriame nėra nei cukraus, nei kalorijų. Pasiėmiau keletą skardinių, ir maloniai nustebau, jog tamsiai pilkos skardinės turinio skonis nebuvo toks... kartokas, kaip, tarkim, tiesiog becukrio, šviesiai mėlynų spalvų skardinės Redbull Sugarfree.

Labai mėgstu Redbull becukrius gaminius, tai bene vieninteliai becukriai gėrimai, kurių nepersaldo saldikliais. Tikrai galiu rekomenduoti.

Verdiktas: Visai nieko.

žaidimai | Vampire the Masquerade: Bloodhunt | Kirill kvestas sprogmenims rasti

Jeigu jau žaidžiate Vampire the Masquerade: Bloodhunt, tai turbūt sutikote ne vieną NPC, iš kurių vienas dažniausiai kalbinamų pradžioje yra Kirill. Pas jį jus nuves "ieškok skylės sienoje" nuoroda (ten prie balkono stovi lenta, tai virš jos (antrame aukšte) ir yra ta skyle).

Jis iš kart duos jums du kvestus, kuriuos galite rasti paspaude tab mygtuką, ten viršuje bus quest skiltis (kiekvienam reikia atskiro pakalbėjimo). Vienas - rasti kažkokį siuntinį požeminiame garaže, kitas - parnešti sprogmenis. Pradžioje tikrai negalėjau suprasti, kaip daryti kvestus, kurie vyko už saugaus prieškambario ribų, tad dabar papasakosiu ir jums, jeigu, kaip ir jūsų mylimas nosferatas, estate šiek tiek lėtesni.

Pirma tai, kai jus kelia į kovos žemėlapį - turite apie 12-9 sekundes jį apžiūrėti ir nustatyti savo atsiradimo vietą. Ieškokite raudono kvadratėlio. Abu šie kvestai - labai arti žemėlapio krašto, tad stenkitės ten save ir įtaisyti, kaip įmanoma arčiau. Tą padarysite tiesiog vieną kartą paspaudę norimoje vietoje kairiu pelės klavišu - kartais neleidžia rastis tiesiai ant reikiamos vietos, bet žaidime esantis mini žemėlapis - labai aiškus. Atsiradę darbui padaryti turėsite dvi minutes iki raudonų dujų (red gas) debesis - užplūs tą zoną ir ims jus žudyti.

Požeminio garažo įėjimas yra ant gatvės, visiškai šalia Entity karių. Radę ir įėję - sukite į kairę, ten bus dviračių. Prie vieno iš jų bus švytinti balta sfera, tokia pati, kaip ir kvestuose prieškambaryje. Čia jums bus duotas paraginimas daiktą paimti atitinkamu mygtuku.

Sprogmenų kvestas buvo sunkesnis, nes sunkiau radau kur. Ant stogų, tarp jų ten yra toks kaip tarpas, lyg labai nedidelė terasa su elektros skydinėmis ir kažkokia pašiūre. Dega šviesa ir stovi lempinių kompų monitoriai. Va tiek tad.

Kultūra ir Istorija | Euromaidanas ir Ukrainos Revoliucija

Ne visiškai suprantu, kaip Juščenka tapo tokiu pro-Rusišku, kad atvėrė duris Janukovyčiaus sugrįžimui, bet tai įvyko. O tada šis perėmė ir valdžios vairą. Praeitame įraše apie Oranžinę Revoliuciją minėjau, kad kiekvienas Janukovyčiaus sugrįžimas baigdavosi vis piktesniu jo praspyrimu. Na, tad šis baigėsi įvykiais, kuriuos tokioje šviežioje istorijoje mes žinome, kaip Euromaidaną ir Ukrainos Revoliuciją (angl. Revolution of Dignity).

Trumpai: EU ir UA sutarė, kaip UA galėtų tapti EU nare. Tereikėjo užkamšyti prairusias skyles demokratijoje, susijusias su teisine sistema. Janukovyčius stūmė parlamentą reikalavimus įvykdyti, tačiau atėjus metui pasirašyti (Vilniuje, Lietuvoje), pačią paskutinę akimirką jis atsisakė ir išreiškė norą verčiau prisidėti prie Eurazijos Ekonomikos Unijos (Eurasian Economic Union), bei pasinaudoti Putino siūloma besąlygiška pagalba. Matot, Putinas, kaip tikras mobsteris, nenorėdamas, kad Ukraina taptų Europos Sąjungos dalimi, pradėjo su ja prekybos karą ir apkrovė įvairiais ekonominiais sunkumais, po kuriais Janukovyčius - palūžo ir suskubo grįžti prie šeimininko bato.

Ukraina, dabar greičiausiai jau labiau nusivylusi, nei pikta, išėjo į gatves taikiam protestui, kurio epicentru tapo Maidan Nezalezhnosti (nepriklausomybės skveras). Pasimokę iš ankstesnių poreikių protestuoti - žmonės pasiruošė. Iškilo savadarbės užkardos, lauko virtuvės, greitosios pagalbos taškai ir netgi vieta pasisakymams, renginiams. Bet gražiuoju purvo juk neišprašysi... 

Janukovyčiui paliepus, Putinui panorėjus... Prasidėjo susirėmimai su policija. Ašarinės dujos ir guminės kulkos greit virto Rusijos įsikišimu, Rusiškais ginklais, tikromis kulkomis, kariais ir netgi snaiperiais. Taip taikus Euromaidanas, iš kraujo ir smurto, tapo Ukrainos Revoliucija.

Janukovyčius - spruko. Snaiperiai, panašu, taikėsi tiek į civilius, tiek ir pareigūnus, ko pasėkoje žuvo per šimtą žmonių. Iš to galima spėti jog Putinas kurstė ugnį, kurios dėka, chaose ir suirutėje, gal būt ketino atsikąsti net daugiau, nei visgi pajėgė: Krymas ir Sevastopolis paskelbė nepriklausomybę, tada buvo aneksuoti Rusijos. O Doneckas ir Luhanskas pasiskelbė de facto Liaudės Respublikomis ir Naująja Rusija.

Tai kaip gi viskas baigėsi? Na. Nesibaigė. Nuo 2014 ar panašiai šis konfliktas teberuseno, nuolat, be perstojo, tiesiog ne per daug stipriai, kad gautumėme apie tai kokių nors labiau sukrečiančių žinių. Iki šių metų (2022) Vasario 24 d. kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Man rašant šį įrašą ten, ant Ukrainos žemės, tebevyksta genocidas. Ukraina kovoja už savo laisvę, teisę į gyvenimą ir nepriklausomybę. Ukraina kovoja už demokratiją ir už visą Europą, kurios vartais ją jau nuo seno vadino...

Norintiems sužinoti daugiau, labai rekomenduoju Netflix esantį filmą "Winter on Fire" - Žiema Ugnyje. O tada - kur aukoti jau tikrai žinote. 

žaidimai | Requiem: karštinės sapnai

Buvo tokie laikai, kai žaidžiau bene vien tik MMORPG tipo žaidimus. Runescape, Silkroad Online, Sword of the New World: Granado Espada, 9 Dragons, ir dar kelis, kurių pavadinimų jau net nebeatsimenu. Bet tik vienas žaidimas paliko tokį gilų įspūdį, jog iki šiol pamenu jo miestų išplanavimą, tam tikras zonas, tam tikrus monstrus. Žaidimas, kurį reklamavo, kaip pirmą siaubo MMORPG, t.y. Requiem: Bloodymare, vėliau tapusį Requiem: Memento Mori ir dabar žinomą, kaip Requiem: Rise of the Reaver. Futuristinis, distopinis ir, tuo pačiu, aukštosios fantastikos elementų turintis video žaidimas, išsiskyrė iš kitų MMORPG, kaip Warhammer mitologija, istorijos, skiriasi nuo... visko.

Žaidimas prasidėdavo trumpa scena, kurioje žaidėjas atsibunda pririštas prie pamišusių mokslininkų stalo. Į jus kreipiasi, kaip į temperioną, šio pasaulio gyventoją. Po tos scenos pasirinkdavote vieną iš trijų, o vėliau, po atnaujinimo, jau ir iš keturių rasių. Nesigilinant į neištariamus pavadinimus: Turan - lengvas žaidimas su žmonėmis; Bartuk - tankinis žaidimas su orkais; Kruxena - žudikiškas su warlock'ų prieskoniu žaidimas su tamsiaisiais elfais; ir, vėliau atsiradęs, Xenoa - žaidimas "arti-ar-toli" su hobitais. Tai - labai grubus apibūdinimas, nes tos rasės, žinoma, nebuvo nei elfai, nei orkai. Kiekviena rasė turėjo savo darbus, kurie vėliau skildavo į dar dvi klases. Daugiau ar mažiau - vienas pasirinkimas labiau į magiją, kitas - kovą ginklais, o vėliau - kovos tipo pasirinkimai.

Kaip ir visuose MMORPG: dideli ir sąlyginai pilni tuštokų erdvių žemėlapiai. Vis didėjantys ir gražėjantys miestai, pasiekiami keliantis patirties lygį. Požemiai, kur reikia tanko, gydytojo ir bent dviejų žalos darytojų. Daug kvestų, kuriuos reikia rasti ir padaryti, tarp kurių tikrai pilna "nužudyk 25 va tuos, populiacijai tvarkyti" ir "eik žudyti anuos, iki surinksi tiek ir tiek to ir to". Daug vadinamojo šlifavimo (grinding), tiek lygiams kelti, tiek ir daiktams gauti. Na, o ne kaip visuose kituose MMORPG, čia labai smagiai visi žaidimą pradėdavo, o kartais ir tęsdavo - labai jau menkuose šarvuose, ne tik moterys. Lygios galimybės žandukams ir kojoms pademonstruoti. Bet unikalumo ir siaubo (tikrai nesiskundžiu) kabliukas buvo ne čia...

Requiem turėjo dienos ir nakties ciklą, ką šiaip turėjo daug žaidimų, tik nedaugelyje nuo to laiko priklausė ar koks nors ten NPC bus savo vietoje, tau duoti kvesto, ar ne. Savitas šio žaidimo nakties aspektas buvo lauke, kur, tam tikru metu, tam tikras zonas užplūsdavo neperregimas rūkas ir išlysdavo visiškai kitokie, kitaip klasifikuojami monstrai. Ši laiko dalis buvo vadinama Nightmare ir žemesnio lygio žaidėjai, neradę didesnio lygio žaidėjų, kurie priimtų juos į grupę (būdavo galima nusistatyti, kad abu žaidėjai gautų patirtį, ne tik tas, kuris dirba darbus), stengdavosi tas zonas apeiti, nes net patyrusiems žaidėjams - ten tikrai nebūdavo lengva. Ir tai tik didžiausias elementas. 

Labai ryškiai pamenu tam tikrus žemėlapius, kai kuriuos miestus, zonas, atmosferą. Net keletą mėgstamiausių požemių turėjau, iš kurių viename sutikau žmonių, kurie tapo labai artimais ir mylimais draugais, su kuriais ir dabar aktyviai bendraujame. Pasiilgstu šio žaidimo net labiau, nei 9 Dragons, kurį šiaip jau tikrai labai mėgau. Ir labiau nei Runescape, kuris, nors ir gyvas - dabar man jau sunkiai žaidžiamas. Tad, kodėl nebežaidžiu, klausiate? 

Nes vietoj to, kad susitvarkytų žaidimą ir pritaikytų bent kokį vieną serverį EU nuostatoms, jie tiesiog ėmė ir užblokavo Europą. Ne, tikrai jų nekaltinu, kažkas ten viduje nutiko, kažkas didelio ir drastiško, ko pasėkoje prie šio žaidimo bedirbo tik vienas vienintelis žmogus. Savaime suprantama, jog jis nepajėgė visko palaikyti, ką jau ten kalbėti apie kokius nors atnaujinimus. Tad žaidimas tiesiog vegetavo, metų metus, žaidžiamas tik tam tikros pasaulio dalies ir tai - ne per daugiausia, mat visgi tikrai senas žaidimas, ant seno variklio, senomis technologijomis. Bet... Istorija čia nesibaigia.

Prieš maždaug mėnesį, draugė kurią sutikau Requiem, mestelėjo nuorodą į twitter paskyroje paskelbtą naujieną, apie tolimesnius Requiem: Rise of the Reaver planus. Atkutusi košmarų komanda (team nightmare) padarė sprendimą: Vasarį buvo uždaryti visi serveriai. Mat žaidimas - tiesiog per senas atnaujinti jį naujiniais. Vietoje to, jis bus perdarytas. Ir taip Requiem prisikels iš pelenų.

Labai laukiu ir viliuosi, jog sutiksiu ten ir jus.

EG | Reign Melon Mania

Nuo degalinėje rastos egzotikos, iki maisto prekių parduotuvės tinklo, Reign pateko ant mano stalo. Degalinėse esu radęs ir porą kitų skonių, deja, įvertinimui jų jau niekur nebeaptikau, bet, sprendžiant pagal šio gėrimo skonį - turbūt nėr ko gailėtis.

Reign Melon Mania yra melionų skonio, be dažiklių, tad toks skaidrus ir baltas. Jeigu manot, kad tuo jis mažiau blogas jūsų organizmui, paragavę tuoj pat suprasite suklydę. Sintetinis, meliono nė iš tolo neprimenantis, kokčiai saldus skonis, su tokiu bjauriu poskoniu, tarsi gertum kokį nors ten iš pakelio sumaišytą gėrimą, Yupee ar kokie jie ten būdavo.

Verdiktas: Nuverskit karalių, po galais!

Kultūra ir Istorija | Oranžinė Revoliucija (UA)

Suklastoti rinkimai, apnuodytas kandidatas į prezidentus ir grubūs raudoni pirštai, graibstantys kas jiems nepriklauso. Neišgirsti žmonės paplūdo Ukrainos gatvėmis ir virto, daugiau ar mažiau, taikiu protestu, dabar žinomu, kaip 2004-2005 Oranžinė Revoliucija (Pomarancheva Revoliutsiia). Epicentras, kaip ir dabar, buvo Kyiv.

Bet, viskas prasidėjo ne tada. Viskas prasidėjo Kasetės Skandalo metu, 2000-aisiais, kai buvo nužudytas Georgiy Gongadze, žurnalistas dirbęs Ukrayinska Pravda (Ukrainietiška Tiesa) laikraščiui, dažnai viešinusiam korupciją valdžioje. Anot gandų, o ir vėliau į viešumą iškilusio kasetinio įrašo, nužudymą užsakė pats, tada prezidentas, Kuchma. Toks poelgis sukrėtė ne tik Ukrainą, bet ir didžiumą likusio, suinteresuoto pasaulio. Jo karjera buvo visiškai sužlugdyta. Nuvilti Ukrainos žmonės dabar jau su gilia nuoskauda žvelgė į savo valdančiąją klasę. Kuchma pusėje išliko tik vienas žmogus. Taip, atspėjote, (tada dar ne-) diktatorius Putinas. Tad, žvelgiant atgal, bent jau dabar tikrai nė kiek nestebina, jog savo kandidatu į prezidentus Kuchma paskelbė Yanukovych. Rusijos made-man.

Rinkimai jau nuo pat pradžių buvo agresyvūs ir purvini. Yanukovych viena pagrindinių retorikų prieš opoziciją buvo tiesiog apšaukti juos naciais, nepaisant priešingai bylojančių faktų. To, matyt, nepakako, nes neužilgo Yushchenko buvo apnuodytas ne kuo kitu, kaip Vietnamo kare naudotu Agent Orange toksinu. Yanukovych liūdesiui, opozicija išgyveno, tad, kas gi beliko, kai jau užbraukėme du iš trijų Rusiška Rulete paremto Bingo žaidimo langelių? Taip, suklastoti rinkimai.

Ukrainos žmonės, pavargę nuo Sovietinio žaidimo rėžimo, paplūdo į gatves, sąlyginai taikų protestą visos šalies mastu. Epicentras, kaip jau ir minėjau, ir tada buvo Kyiv. Protestas truko nuo 2004 Lapkričio 22 dienos, iki 2005 Sausio 23 dienos, kai, stebint tiek vidinėms, tiek išorinėms saugumo jėgoms, balsai buvo perskaičiuoti ir prezidentu tapo Yushchenko.

Tačiau Yanukovych, kurio vardą pastarosiomis dienomis jau turbūt girdėjote – niekur nedingo. Jis vis grįždavo prie valdžios lovio ir būdavo nuo jo nuvejamas. Vienas žymesnių tokių mums žinomas Euromaidan pavadinimu. Jį dar aptarsime.

Na, o kol kas belieka viso to nepamiršti ir mokytis istorijos plačiau, kad jos nepakartotumėme. Aneksuota Belarusija yra labai geras pavyzdys, kokius žmones Putinas myli valdžioje: kaip tas rankines lėles, kur ranką sukiši iki burnos ir kalbi jų balsu. Ar galite įsivaizduoti tokią lėlę valdančią mūsų šalį? Ukrainiečiai irgi negali ir nenori. Tad ir kovojame, drauge, už tai, kad taip nebūtų. Homo Sovietikus laikas iškeliauti lydimam giltinės.

Ukrainai padėti galite čia: Stiprūs Kartu, Blue-Yellow, Su Ukraina

Padėti nemokamai galite taip: Parama Ukrainai, kuri jums nieko nekainuos

Jeigu turite minčių, papildymų, pataisymų - drąsiai rašykit.