2021 m. balandžio 22 d., ketvirtadienis

įrašas | eik, pasidaryk arbatos


Ar pasidarei arbatos pagurkšnot su manim? Eik pasidaryk, jei ne, aš palauksiu...

Gerai. Kokios arbatos pasidarei? Aš čia geriu vokišką, šiandien gautą, su, atrodo, žemuogėmis. Labai skani. Kaip šiaip diena buvo? Ar, net, visa savaitė? (rimtai, parašyk komentarą, ar net į email)

Čia savaitė buvo labai jau... Banguota, su tais perkeltiniais žaibais ir trenksmais. Daug nesąmonių, bėdų, problemų, nerimo ir kitokio šlamšto galvoj ir dūšioj. Bet buvo ir gerų dalykų. Tiesiog, manau ir tu pastebėjai, juos kur kas sunkiau pastebėti, kai aplink, atrodo, sienos griūva...

Bet, štai, pavyzdžiui. Mano mieloji monstera ant palangės išskleidė dar vieną lapą ir šis jau didesnis už mano galvą. Manau jai čia visai patinka, su manim. Kada nors, kai ji tų lapų turės daug, vieną nusipjausiu susidžiovinti ir įsirėminti. Patinka man tokio tipo menas.

Labai gerai pavyko azijietiško stiliaus vištiena. Gaminti aš šiaip net labai nemėgstu, bet, panašu, jog gaminu labai neblogai. Turbūt dėl to, kad sugebu ne tik sekti receptą, bet ir vietoje prie jo prisitaikyti, jei gaminamo maisto skonis kur nors nuslysta, ne ten, kur man būtų priimtinas. Geriausias buvo padažas, modifikuotas iš kito, kuriame buvo produktų nemėgstamų produktų, ar tiesiog tokių, kurių negaliu valgyti dėl alergijų. Pavyko taip labai, kad dabar turiu stiklainiuką jo pagaminto šaldytuve. O, kad jau prabilau apie maistą, tai verta paminėti ir kitą labai malonų dalyką: šiandien gavau siuntinį iš Vokietijos. Taip, iš jo ir geriu šitą arbatą. Jų ten buvo labai, labai daug. Apverčiau voką, kad išsipilti ant stalo, o iš jo vis krenta, ir krenta, ir dar krenta... Dabar geriu trečią puodelį. Manau bus laiko ir ketvirtam. Gavau ir saldumynų, tarp kurių buvo veganiškas šokoladas, labai, labai skanus (stengiuosi tai, ką galiu, pakeisti vegetariškais ar veganiškais produktais, nes mano supratimu - padaryti kiek gali yra geriau, nei nedaryti nieko). Bet iš viso to svarbiausia - gavau ir atviruką.

Tu apie mane to gal ir nežinau... Na, o gal visgi ir žinai. Aš labai mėgstu gauti atvirukus. Turiu visą storą krūvą, laikau, kaip kažkada ir tėvai laikė, batų dėžutėje, kur jų laukia geresnės dienos, kokio nors albumo ar netgi dedikuotos sienos, rėmelių. Iš kokių tik kraštų kraštelių, nuo kokių tik sielų, dūšelių (va, kaip gražiai pasakiau, pats negaliu patikėt). Visada labai džiaugiuosi, kad kažkas ten, kažkur, pamatė atviruką ir pagalvojo, kad reikia jį atsiųsti man.

Ar siuntinėji atvirukus? Mane kartais tiesiog pribloškia, kaip aš ten kažkur skaičiuodamas tas atvirutes, nes reikia ir šitam žmogeliui, ir tam, ir nepamirši gi šio nuostabaus asmens, grįžtu namo, visą tą pluoštelį užrašau ir suprantu, kad man vis tiek kokių trijų dar trūksta.

Linkiu gražios dienos ar vakaro, kad ir kada šitai skaitai.
- Blackwood xx

Palieku tave su Cottage Fairy, trupučiui ramybės:

Komentarų nėra:

video žaidimai | Dracula: Shadow of the Dragon ir The Blood Legacy | 4-5

Pradžioje buvau šiek tiek nustebęs, kad 4 ir 5 Drakulos žaidimai sujungti į vieną. Bet pažaidęs tikrai suprantu kodėl. Šiuo atveju netgi než...